Seminaras 3a - www.drdino.com - Dr. Kent Hovind - Lithuanian Daugelį metų buvo manoma, kad dinozaurų iškasenos prieštarauja tam, kas parašyta Biblijoje. Sveiki, mano vardas Erikas. Tuoj pamatysite galingą seminarą, kuriame apjungti per paskutinius 30 metų atlikti Dr. Kento Hovindo tyrimai. Jie iš kriptozoologijos srities, t.y. išnykusių arba gal neegzistuojančių gyvūnų studijos. Šis seminaras pavadintas: „Dinozaurai ir Biblija“ Išvertė: E.T. Seminaras 3a - www.drdino.com - Dr. Kent Hovind - Lietuvių k. Ačiū, kad esate su mumis; man garbė būti čia, Indianos valstijoje. Kas iš jūsų jau esate buvę mano seminaruose ar matėte mano vaizdo įrašus? Gerai. O kas niekada nebuvote? O kas iš jūsų nesuprantate, ko aš klausiu? Tie patys trys, kaip ir vakar. Gerai. Aš esu Kentas Hovindas. 15 metų mokiau mokykloje pasaulio pažinimo, o pastaruosius 16 metų esu evangelistas. Dabar maždaug 900 kartų per metus skaitau paskaitas apie Sukūrimą, evoliuciją ir dinozaurus. Laikausi pozicijos, kad Biblija yra pažodžiui teisinga ir moksliškai tiksli. Evoliucijos teorija, kurios mokoma mūsų mokyklose, nusižengiant pirmajai konstitucijos pataisai, yra pati kvailiausia ir pavojingiausia religija per visą žemės istoriją. Gyvenu Pensakolos mieste, Floridos valstijoje. Turiu 3 vaikus, visi jau suaugę. Jie visi turi šeimas. Ačiū Dievui, viskas pasibaigė, ir aš dabar namie laisvas. Dar mes turime 4 vaikaičius. Jie yra Dievo atlygis už tai, kad neužmušėm savo vaikų tuomet, kai kilo tokių minčių. Taigi laikykitės, tėvai, nes pamatysit - verta. Visa mano šeima gyvena netoliese ir visi tarnauja Dievui. Nuostabu turėti vaikus, kurie myli Viešpatį. Pora jų yra kaip tik grįžę, štai stovi gale stalo ir laiko fotoaparatą. Savo kieme, Pensakoloje, Floridos valstijoje turime „Dinozaurų nuotykių šalį“ Man patinka dinozaurai. Mūsų tel.: 1-850-479-3466 ir interneto svetainės adresas www.drdino.com Dinozaurų nuotykių šalies tel.: 1-850-478-DINO Mums patinka dinozaurai; mus lanko tūkstančių tūkstančiai žmonių. Yra, ko gero, arti tūkstančio žmonių, išgelbėtų apsilankius „Dinozaurų nuotykių šalyje“. Ten skaitom mokslinę paskaitą ir dvasinę paskaitą. Mes nuostabiai išnaudojame dinozaurus Dievo šlovei. askutiniuosius du šimtus metų krikščionys yra sutrikę, kur Biblijoje tinka dinozaurai. Vakar vakare viešbutyje liudijau vienai moteriai. Ji sakė: „Man vienas draugas sakė, kad dinozaurų niekada nebuvo“. Vienas žmogus man sakė, kad čia šėtonas tuos kaulus į žemę užkasė, kad mus apgautų. Atrodytum kaip nevisaprotis, jei taip pasakotum kam nors normaliai mąstančiam. Taip, dinozaurai gyveno. Kur jie gyveno? Kur jie tinka Biblijoje? Čia yra 2 mano vaikaičiai, žaidžiantys su dinozauru iš „Dinozaurų nuotykių šalies“. Nuostabiai leidžiame laiką. Visgi krikščionys labai sunerimę, kur jie tinka. Atsitiko štai kas. Krikščionys padarė išlygų aiškiam biblijos mokymui, kad galėtų pritaikyti dinozaurus. Tam sukurtos „Tarpo teorija“, arba „Dienos amžius“, arba „Progresuojantis sukūrimas“, ar „Teistinė evoliucija“. Šįryt, čia, jums parodysiu biblinį požiūrį į dinozaurus. Šis vyrukas iš „Nacionalinės geografijos“ sako, kad joks žmogus niekada nėra matęs gyvo dinozauro. Palaukite, ar jis tai žino, ar jis taip galvoja? Jis taip galvoja! Neįmanoma, kad jis tą žinotų, kol nėra pakalbėjęs su visais, kurie tik kada nors gyveno. Galvojate, prieš taip parašydamas jis pakalbėjo su Adomu ir Ieva? Ar prieš tai rašydamas jis kalbėjo su jumis? Ne. Gerai, nes jūs to negalite žinoti. Biblijoje rašoma (Pradžios 1,1) „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“. Ten sakoma: „Per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų ir žemę, jūras ir visa kas juose yra“. Jei Jis viską sukūrė per šešias dienas, tai Adomas turėjo matyti dinozaurus. Kitaip negali būti. Vakar seminaro 2 dalyje mes kalbėjome apie tai, koks buvo Edeno sodas. Dievas sako „Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų“. „Ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų“ Mes kalbėjome apie tai, kaip Dievas sukūrė pasaulį su... vandens skliautu viršuje, kuris Tvano metu visas nukrito ant žemės. Dabar jo nebėra, o šiaip didžiuma vandens buvo po žemės pluta. Psalmė 24,1-2 „Viešpaties yra žemė ... jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino“. Psalmė 136,6 „Kuris viršum vandenų ištiesė žemę...“ Aš nežinau, kodėl krikščionys tai skaito ir nemato, kas parašyta. Didžioji dalis vandens, kuris dabar yra vandenynuose, anksčiau buvo po žemės pluta. Jis išsiveržė, kai „pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai“. Apie tai, kas sukėlė Tvaną, pakalbėsime seminare Nr.6. Mes tai vadiname Hovindo teorija, kad niekas kitas nebūtų dėl to apkaltintas. Nuo sukūrimo prieš 6000 metų iki Tvano prieš 4400 metų pasaulis atrodė labai skirtingai. Biblija sako, kad tuo laikotarpiu žmonės gyveno daugiau negu 900 metų. Jie tikrai nuoširdžiai gyveno, kad būtų 900 ir daugiau metų. Dauguma senųjų kultūrų pasakoja legendas apie taip vadinamą „Aukso amžių“. Babiloniečių, šumerų, egiptiečių ir kitos... visos pasakoja apie laikus, kai žmonės gyveno beveik iki tūkstančio metų. Nes tai yra tikrai tiesa. Jie tikrai gyveno beveik iki tūkstančio metų. Seminare Nr.2 („Edeno sodas“) mes sužinojome, kad ropliai auga visą savo gyvenimą. Ropliai nenustoja augti. Taigi dinozaurai buvo dideli driežai, kurie gyveno Edeno sode kartu su Adomu ir Ieva. Dinozaurai negyveno prieš milijonus metų. Tuomet natūraliai kyla klausimas - ar Nojus dinozaurus pasiėmė su savimi į arką? Bilio Greimo paklausė: ar arkoje buvo dinozaurų? „Ne, Nojaus arkoje dinozaurų nebuvo, nes jie visi buvo išnykę iki atsirandant žmogui“. Aš šlovinu Viešpatį už visa, ką gero yra padaręs Bilis Greimas, tačiau čia jis baisiai neteisus. „Dinozaurai arkoje?“ – klausia žmonės. Manau, Nojus genį laikė kokiam nors plieniniame narve... Tai bus svarbu vėliau. Žmonės klausia: „Dinozaurai arkoje?“ Palauk, Hovindai - jie gi yra dideli, ar ne? Suaugę buvo dideli, o mažiukai buvo maži. Matote, kai Nojus statė savo didelį laivą, jam buvo 600 metų. Veikiausiai jis buvo pakankamai protingas, kad suprastų, jog nebūtina pasiimti pačių didžiausių dinozaurų. Pasiimate du kūdikius, tik pasirūpinkite, kad vienas būtų rožinis, o kitas mėlynas, tas bus svarbu vėliau. Gerai? Kūdikius (o ne suaugusius) į arką reikia pasiimti dėl įvairių priežasčių. Kūdikiai yra mažesni. Didžiausias dinozauro kiaušinis yra mažesnis už futbolo kamuolį. Kūdikiai mažiau sveria, mažiau ėda, jie daugiau miega, yra žymiai ištvermingesni. Ar žinote, kad kai vaikai pagriūna, jie pašoka, atsistoja ir bėga toliau. Suaugę pargriūna ir ką nors susilaužo arba kurį laiką paguli. Be to, kūdikius reikia pasiimti tam, kad po Tvano jie ilgiau gyventų, kad susilauktų daugiau palikuonių. Tai tos priežastys, dėl ko juos reikia pasiimti. Kodėl nuo žemės į arką jūs turėtumėte pasiimti didelius dramblius? Tai būtų kvaila dėl daugelio priežasčių. Kam pasiimti didelę žirafą? Pasiimk jų visų kūdikius. Dievas liepė jam pasiimti po du iš kiekvienos šeimos, ne du iš kiekvienos rūšies. Jis liepė pasiimti po du iš kiekvienos šeimos. Biblijoje dėl šito labai viskas aišku. Reikėjo pasiimti visas šeimas, o ne rūšis. Reikėjo pasiimti tuos, kurių šnervės kvėpuoja, jie turėjo būti sausumos gyvūnai. Nojui į arką žuvų pasiimti nereikėjo. Jų buvo pilna vandenyje, už arkos. Taip pat jam nereikėjo pasiimti jokių vabalų, nes jie neturi šnervių. Vabalai kvėpuoja per odą, per joje esančias angas. Vabzdžių į arką pasiimti nereikėjo. Jie ramiai gali išgyventi Tvaną. Nuvykit į bet kokią vietą po potvynio, kai atslūgsta vanduo, įbriskite į purvą ir pasakykite, ką pirmiausia pastebėsite? Milijonų milijonai vabalų. Ar ne? Vabzdžiams į arką nereikėjo. Gal kai kurie iš jų ten buvo, bet jiems nebuvo būtina. Nojus į arką neėmė ir 400 porų šunų. Jis, ko gero, per savo gyvenimą nematė ir Čihuahua šuns. Kodėl jie taip padarė šuniui? Tiek darbo selekcininkams, kad išvestų veislę, kuri yra 100% nenaudinga. Nojus, ko gero, turėjo šunų šeimos atstovą, kaip mano šuo Niki. Niki mes laikėme 12 metų, ir tik tada sužinojau, kokios ji veislės. Kartą į svečius atvažiavo vienas draugas ir pasakė: „O! Jūs turite grynaveislį vargugalimą“. „Ką“? paklausiau. Jis sako: „Tavo šuo, jis yra vargugalima“. „Žiūrėk“,– sako, – „vargu, ar galima pasakyti, kokios jis veislės“. Aha, aišku, grynaveislis „vargugalima“ Arklys ir zebras, veikiausiai, turi bendrą protėvį - parašyta šiame vadovėlyje iš Meksikos. Aš su tuo sutinku, arklys ir zebras kilę iš bendro protėvio. Ir jis atrodė kaip arklys - „keturi varantieji, apmuštas natūralia oda“ - visa arkliška įranga. Skeptikai klausia: „Kaip Nojus į arką sutalpino milijonus gyvūnų?“ Na, pirmiausiai jis pasiėmė tik sausumos gyvūnus. Antra, jis ėmė tik gyvūnus su šnervėmis, jokių vabalų. Trečia, reikėjo pasiimti tik kūdikius, ir tai savaime suprantama. Ketvirta, reikėjo pasiimti po 2 kiekvienos šeimos, o ne rūšies gyvūnus. O šeimas sukūrė Dievas. Be to, Dievas Nojui pasakė, kokio dydžio laivą statyti. Garantuoju, kad Dievas numanė, kokio dydžio laivo reikia ir kiek ten bus gyvūnų. Daugelis ekspertų pasakys, kad pasaulyje yra apie 8.000 pagrindinių gyvūnų šeimų. 8.000 pagrindinių gyvūnų šeimų. Nojaus arkoje buvo po porą kiekvienos šeimos ir po 7 keleto šeimų. Mano galva, arkoje buvo pakankamai vietos tokiam kiekiui gyvūnų. Kai kurie ateistai sako, kad per vieną dieną Adomas negalėjo pavadinti vardais tiek gyvūnų. Kai aš susijaudinu, galiu per minutę pasakyti 350 žodžių. Kalbėdami 300 žodžių per minutę tempu, visiems gyvūnams duoti vardus galėtumėte per 26 minutes. Šuo, katė, skruzdėda, žiurkėnas ir t.t. Be to, reikėtų atsiminti, kad Adomo intelekto koeficientas buvo labai aukštas. Jis buvo išleistas tiesiai iš Dievo rankų, pilnai suprogramuotas. Ar jūs žinojote, kad jis mokėjo visas pasaulio kalbas? Tiesa, tada tebuvo viena kalba. Jis galėjo vaikščioti, kalbėti, duoti kiekvienam gyvūnui vardą ir dar pačią pirmą dieną vesti. Adomo intelekto koeficientas buvo ypač aukštas. Jam nebuvo jokių problemų per pusvalandį duoti gyvūnams vardus. „Gerai, kas toliau“? „Ką, Dieve, man dar paruošei“? Be to, kokio dydžio buvo arka? Debatų su ateistais metu jie teigė: „Nojus niekaip nebūtų galėjęs sutalpinti į arką tiek gyvūnų“! Aš paklausiau: „Rimtai, o kiek jų buvo“? „Mes nežinom“, – atsakė. Tada paklausiau: „O kokio dydžio buvo laivas“? „Na mes nežinome. ...Viskas, ką žinome, yra tai, kad jis negalėjo jų sutalpinti“! A, suprantu. Tai taip viskas tvarkoma? Tai griauna jų tikėjimą, nes jie tiki, kad prieš 18-20 milijardų metų įvyko didysis sprogimas. Kai niekas susprogo ir atsirado viskas. O prieš 4,6 milijardo metų žemė atšalo. Tada susidarė kieta pluta. Taip, Žemės planeta ataušo ir susidarė kieta pluta ir uolienų paviršius. O kai Žemė susiformavo, paviršius buvo karštas ir ant jo buvo kunkuliuojančios lavos tvenkiniai. Šiame vadovėlyje rašoma: „Tuo metu Žemėje nebuvo deguonies. 0% deguonies. Tačiau uolienos jo prisigėrė“! Ketverius metus bandžiau tai suvokti. „Susiformavo vandenynai, nes milijonus metų ant uolienų lijo lietus...“ „Milijonus metų lijo, vanduo sutekėjo ir susiformavo vandenynai...“ O „Vandenynų sūkuriai buvo kunkuliuojantis cheminių medžiagų darinys...“. „Procesas, kai iš tokio cheminių medžiagų junginio išsivysto gyvybė, yra labai lėtas“. Taigi aišku. Toks procesas net iš viso nevyksta, toks jis yra lėtas. „Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti vandenyno dugne esančiose uolienose“. Oho, visa gyvybė atsirado iš akmenų! „Pirmasis, savaime besidauginantis organizmas atsirado šiame cheminių medžiagų darinyje“. Taigi, pagal jų teoriją, prieš 20 milijardų metų įvyko didysis sprogimas. Prieš 4,6 milijardų metų susiformavo Žemė. Ji buvo karštas uolienų kamuolys. O tada pradėjo lyti ir lijo, lijo, lijo. Galiausiai vandenynai prisipildė. Tada vandenynuose atsirado pirmieji gyvi organizmai. Taigi pro, pro, pro, pro, prosenelis buvo cheminių medžiagų darinys, „sriuba“ Tokia yra evoliucijos teorija. Ne aš ją sugalvojau! Jie patys! Manau, galite iš jų juoktis, jei tik norite. Kartą mane pakvietė skaityti paskaitą viename Bostono koledže. Ten turėjau skaityti paskaitą ir vienoje bažnyčioje. Pasiteiravau „Broli, paskambink savo kolegoms ir pasiteirauk, ar nenorėtų sudalyvauti debatuose“. Man labai patinka dalyvauti debatuose su dalyviais iš jų pačių universiteto. Jis apskambino visus koledžus, esančius 160 km spinduliu aplink Bostoną. Aplink Bostoną yra daug koledžų. Galiausiai viename koledže jam pasakė: „Ne, nenorime kad jis čia atvyktų ir surengtų debatus, bet jei nori, jis gali paskaityti paskaitą studentams, tačiau mūsų profesoriai jį galės klausinėti bet ko, nes mes norėtume parodyti studentams, kokie kvaili tie krikščionys“. Aš atsakiau, kad man būtų didelė garbė atvykti į tokį renginį. Taigi nuvykau. Salėje sėdėjo 6 profesoriai ir visi jų studentai. Pasijutau kaip Danielius liūtų duobėje. Aš parodžiau 2 amžiaus juostas ir tariau „Brangieji, aš tikiu Biblija“, – tačiau niekas nepradėjo ploti. Pasakiau, kad tikiu, jog Dievas viską sukūrė prieš 6.000 metų. Prieš 4.400 metų Dievas sukėlė Tvaną. Ir Tvano metu viskas buvo sunaikinta. Nojus pasiėmė 2 kiekvienos šeimos gyvūnus, (ne rūšies)... po 2 kiekvienos šeimos pasiėmė į arką. O po to laiko atsirado didelė įvairovė. Tada papasakojau, kuo jie tiki. Dauguma evoliucionistų patys nežino, kuo jie tiki - jiems reikia papasakoti. Pradėjau, „Jūs tikite, kad prieš 20 milijardų metų įvyko didysis sprogimas, o prieš 4.6 milijardų metų žemė ataušo. Tada milijonus metų ant uolienų lijo lietus ir taip atsirado skystimas. Ir šis skystimas prieš maždaug 3 milijardus metų atgijo“. Tada vienas profesorius įpyko. (Pyktį, rodos, sukėliau aš). Jis tarė: „Pone Hovindai, ar suvokiate, kad dabar žemėje yra beveik 400 veislių šunų“? Atsakiau: „Pone, neturiu supratimo, tačiau 400 atrodo įtikinama“. Jis tęsė, „Ir norite pasakyti, kad visi tie šunys kilo iš 2 šunų iš Nojaus arkos? Jūs norite, kad aš tuo patikėčiau“? Atsakiau: „Pone, o gal pažiūrėkime, ko jūs mokote savo studentus? Jūs mokote, kad visi šie šunys kilo iš akmens!“ Po to jam nekilo jokių klausimų. Viename universitete, po debatų, koridoriuje priėjo ponia. Baisiai įpykusi. Jai iš šnervių lindo gyvatės. Buvo akivaizdu, kad ji ant manęs įširdusi. Ji ėjo tiesiai į mane. Pradėjau melstis: „Viešpatie, noriu namo“. Susidėjusi rankas ant klubų ji pradėjo: „Jūs šiandien sakėte, jog mes tikime, kad atsiradome iš uolienų. Mes tuo netikim!“ Atsakiau: „Ponia, nurimkite, nuleiskit garą“. Paklausiau: „Ponia, ar tikit evoliucija“? Ji atsakė: „Taip, juk aš profesorė. Dirbu čia, universitete“. Tęsiau „Ponia, ar nepapasakotumėte, iš kur mes atsiradome?“ Ji atsakė: „Iš makromolekulių!“ Klausiu: „O jos iš kur”? Ji atsakė: „Iš vandenynų, iš priešorganinio skystimo“. Klausiu: „O šis iš kur“? Ji sako: „Na ant uolienų lijo milijonus metų...“ Pastebėjau, kad ji po truputį pradėjo susivokti, kuo iš tikrųjų tiki. „žinot ... tikrai tikiu, kad mes kilę iš uolienų“. O taip ponia, būkit atsargi, kai išeisit į lauką! Atsargiai, kad neužmintumėt ant protėvio! Jai parodžiau tokią eilutę (Jeremijo 2,27) „Kurie sako medžiui: „Tu mano tėvas“ ir akmeniui: „Tu mane pagimdei““. Štai čia mūsų protėvis, šitas akmuo priešais. Biblijoje net radau savo tėvo mėgstamiausią eilutę (Mato 17,15). „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi“. Biblijoje parašyta (Pradžios 6,11-12) „Žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų ... ... Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, ... nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius“. (Pradžios 6,13-14) „Ir Dievas tarė Nojui: 'Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, ... ... nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. ... ... Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus. Pasidaryk arką’“. Tada Nojus savo vaikams pasakė:'Vaikai, eikit medienos, mes turime pasistatyti laivą'. Taigi jie nuėjo, parsinešė medienos ir padarė milžinišką laivą. O kai Tvanas pasibaigė, Nojaus sūnui Semui gimė sūnus ir jam davė vardą Arfaksadas. Kam pavadinti vaiką Arfaksadu? Štai vargšas vaikas darželyje: „Ei, kuo tu vardu?“ Arfaksadas. Ar mokėtumėte taisyklingai parašyti? Ne, niekas nemokėtų. Neatrodo, kad vieną dieną mažasis Arfaksadas užaugs, sėdės ant senelio kelių, dairysis kaip visi vaikai ir paklaus: „Seneli, noriu paklausti, kaip čia yra, kad mes vieninteliai žmonės žemėje? Negi visa šita planeta yra tik mums? Kas atsitiko?“ Senelis jam papasakos apie Tvaną. Iš tikrųjų apie Tvaną jie kalbės labai ilgai. Pensakoloje, apie Uraganą „Ivanas“ mes kalbėsim dar ilgai. O tai tik maža audra. Ar galite įsivaizduoti pasaulinį Tvaną? Apie jį kalbės šimtmečius! Arfaksado tėvas Semas, Nojaus sūnus, gyveno tiek, kad šią istoriją galėjo iš pirmų lūpų papasakoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. Šito neperskaitysit Biblijoje kaip teiginio, bet tai ten yra. Ar žinote, kad apie Tvaną vis dar kalbama daugelyje pasaulio tautų? Iki šiol įvairių pasaulio tautų tautosakoje rasta 270 Tvano legendų. Havajų legendoje pasakojama: „Po daugelio metų po Kuniuhonos mirties... pirmojo žmogaus mirties ... pasaulis tapo nedoras ir baisus“. Bet buvo vienas geras žmogus vardu Nu-u. Jis pasidirbo milžinišką kanoją su namu ant viršaus ir ją pripildė gyvūnų. Vandenys pakilo ir užliejo žemę ir visi žmonės žuvo. Tik Nu-u su savo šeima ir gyvūnais laive. Atrodo kaip Biblijos pasakojimas apie Tvaną, ar ne? Kinijoje gyva legenda, kuri vadinama Hinking klasika. Ten pasakojama, kad Fuhi yra jų civilizacijos tėvas. (Žmogus, kurį jie vadina Fuhi, yra, ko gero, Nojus). Legenda pasakoja, kad Fuhi, jo žmona, trys sūnūs ir trys dukros per Tvaną išsigelbėjo. Jis su šeima buvo vieninteliai gyvi žmonės žemėje. Jie buvo potvaninės populiacijos tėvai. Toldeko genties indėnai iš Meksikos pasakoja labai įdomią legendą. Pagal ją pirmasis pasaulis gyvavo 1716 metus ir buvo sunaikintas per Tvaną, kuris užsėmė net aukščiausius kalnus. išgyveno tik viena šeima - Kokskoks. 1716 metų...? Biblijoje šis laikotarpis nuo sukūrimo iki Tvano yra 1656 metai. Visai neblogai legendai, kuriai 4000 metų! Kodėl yra beveik 300 tokių legendų? Manau dėl to, kad toks Tvanas buvo. Tai mano teorija. Atlantidos legenda bei pastangos ją rasti yra, ko gero, kita Tvano legendų dalis. Išsigelbėjusių arka nuomone, po vandeniu žuvo visas pasaulis. Beje, vėliau vanduo tik kilo, jis neseko. Manau Atlantida yra kita Tvano istorijos dalis. Jei atkreiptumėte dėmesį į Turkijos rytinę dalį, ten rastumėte Ararato kalną. Jis yra už 19 kilometrų nuo Rusijos sienos, politiškai labai nestabiliame regione. Turkijos žemėlapyje jis pažymėtas „Nuhun Gemisi“ vardu, kas reiškia „Nojaus didelis laivas“. Ten sustatyti ženklai, privažiuojate, „Nojaus didelis laivas“ į ten, 5 kilometrai. Biblijoje rašoma, kad arka sustojo septintą mėnesį, ir tai įdomu. Nojus neišlipo iš arkos iki 13 mėnesio. Kodėl jie pasiliko arkoje dar 5,5 mėnesio, nors ši sustojo? Tai mes pasvarstysime seminare Nr.6 „Hovindo teorija“. Biblijoje rašoma, kad arka septintą mėnesį sustojo Ararato kalnuose. Biblijoje nerašoma, kad arka sustojo ant Ararato kalno. Atidžiai pasiskaitykit, ten taip neparašyta. Ten parašyta, kad ji sustojo Ararato kalnuose. Šiaip jau yra 4 teorijos, kas atsitiko Nojaus arkai. Viena sako, kad arka buvo išardyta, o mediena panaudota namų statybai. Kiti sako, kad ji supuvo. Dar kiti sako, kad ji vis dar kalnuose. O pagal ketvirtąją, ji yra slėnyje. Tie, kas mano, kad ji ant kalno, kas antrus metus leidžiasi į didelę ekspediciją. Visi kopia į kalnus, o nusileidę pasakoja, kad vos jos nerado. Neįsivaizduoju, kaip galima žinot, kad ko nors vos neradai. Gal todėl jie pasakoja taip: „Galbūt ji ten yra. Nežinau. Man tai nerūpi“. Tačiau kiti pasakoja „Klausykit, ji visai ne ant kalno, ji yra slėnyje už 27 kilometrų. Ir mano, kad tas laivo formos objektas, kaip nukritusi ašara, yra Nojaus arka. Šis objektas buvo atrastas 1960-ais metais iš aukštai skraidančio žvalgybinio lėktuvo. 1978-iais ten įvyko žemės drebėjimas ir objektas arba iškilo, arba žemė aplinkui susmuko, tačiau rezultatas tas pats. Dabar šis objektas išlindęs iš žemės maždaug 6 metrus. Ronas Vyatas, mano geras draugas, miręs 1999-iais, su daugeliu kitų ilgus metus tyrinėjo šį objektą ir mano, kad tai Nojaus arka. Kaip ir sakiau, aš nežinau. Man tai nesvarbu. Kai kurie kreacionistai labai nusimena, jei kas nors pasakoja ne pagal jų teoriją. Iš tikrųjų mano nuomonė dėl bet kokio dalyko yra tokia: jei yra daugiau nei viena nuomonė, tai reikia, kad būtų viešai išsakytos jos visos. Jei yra keletas teorijų apie tą patį dalyką - pirmyn, pats ištirk. Manau, kad reikėtų peržiūrėti visus variantus. Ričardas Ryvsas perėmė iš Rono Vyato. Štai čia jis priekyje prieš savo Nojaus arkos modelį. Anot jų, arka sudužo. Akivaizdu, kad tokio seno laivo kraštai išgriuvo, ir jis įsirėžė įstrižai. Skeptikai pateikia argumentą, jog šis objektas per platus, kad būtų Nojaus arka. Aišku, jis yra per platus. Visiems laivams atsitinka tas pats - jų bortai išvirsta į išorę. Jei kur pamatysit supuvusį laivą, pamatysit tą patį. Radaras čia rodo denio sijų pėdsakus. Stambios medinės sijos. Akivaizdu, kad labai didelis rėmas. Ten taip pat randama ir plieninių kniedžių. Arka buvo sutvirtinta varžtais. Tada jau naudojo plieną - jokių bėdų. Kniedes galima pamatyti Vyato muziejuje www.wyattmuseum.com, Nešvilyje, Tenesio valstijoje. Statyboje buvo panaudota sluoksniuota mediena, suklijuota iš 3 sluoksnių. Klijuota kažkokia dervos mase. Derva impregnavimui buvo pagaminta iš medžio sakų. Berods, pagaminta kaip įprasta fanera; stambūs medienos sluoksniai ir jokių skaidulų. Taip atrodo, kad tie medžiai buvo be sezoninio augimo rievių. Vyato muziejus yra perstatytas iš degalinės, į pietus nuo Nešvilio, 27-as išvažiavimas. Tai šiaurės vakarų kampas, galite stabtelėti ten. Ponia (Meri Nel) Vyat parašė knygą, kurios pavadinimas ... ...„Objektas, panašus į laivą ant lemties kalno“. Joje aprašytas visas tyrimas, kurį ji atliko su vyru. Iš tikrųjų arka sustojo netoli Ararato kalno, įstrigo dumble, tada visi išsilaipino ir išsiskirstė. Kažkada po to buvo purvo arba lavos nuošliauža, kuri pastūmė arką ir sulaužė dugną, kuris atliko kilio funkciją, pripildytas balasto, kad laivas nevirstų. Jis buvo nulaužtas ir yra viršuje ant kalno. Arka pasisuko ir pasislinko žemyn per keletą kilometrų nuo pirminės vietos. Ji buvo čia viršuje, kairėje, prie mažo kaimelio Kazan, kuris turkiškai reiškia „aštuonių kaimas“. „Aštuonių kaimas?“ Palaukit, ar arkoje kartais buvo ne aštuoni žmonės? Arka pasislinko žemyn nuo ten, kur buvo anksčiau. Turkijos valdžia atliko tyrimą ir sako, kad tai Nojaus arka. Jie net pastatė ten turistų centrą. Kai kas sako, kad tai ne Nojaus arka. Tai tik laivo pavidalo nušliaužęs akmuo. Čia yra nuošliaužos aplink stabilų objektą. Kai purvas teka aplink kažką, susidaro ašaros forma. Kaip lėktuvo sparnas. O ašaros smaigalys visada yra apačioje. Apvalusis kraštas viršuje, kaip lėktuvo sparno. O šis atvirkščiai. Toje vietovėje yra nuošliaužų, tačiau čia ne viena jų. Vienas žmogus aiškino, kad tai tik tvirtovė. O kas statytų tvirtovę kalno apačioje? Nes juk būtų paprasta ją užmėtyti akmenimis. Kai kurie kreacionistai mano, kad tai ne Nojaus arka ir siunta ant manęs, jei tik apie tai užsimenu. Tačiau aš kalbėsiu tol, kol nedirbu jums, brangieji. Gerai? Biblijoje rašoma, kad arka turi būti 300 uolekčių ilgio (140 metrų). Uolektis yra nuo alkūnės iki piršto galo. Aš esu 6 pėdų; mano uolektis yra 53cm. Vidutinis Egipto uolektis buvo 52 cm, tik truputį mažesnė nei mano. Šis laivo formos daiktas yra 157 m ilgio, tai yra 300 Egipto uolekčių. Tačiau tai neįrodo, kad šis objektas yra arka. Įdomu, kad dydis toks pats. Maždaug 2/3 „Titaniko“ dydžio. Beveik pusantro futbolo stadiono dydžio laivas. Neblogas dydis! Tame regione, Kazan kaimelyje buvo rasta 12 milžiniškų akmenų. Jie svėrė po 4000 kg. Kiekvieno akmens viršuje padaryta skylė. Šie akmenys buvo sukabinti aplink visą laivą. Tai taip vadinami jūros arba stabdymo inkarai. Skylė viršuje yra išlinkusi. Savo gyvenime esu išgręžęs daug skylių bei atlikęs nemažai statybos darbų. Nežinau, kaip išgręžti kreivą skylę akmenyje, tačiau šios skylės yra būtent tokios. Galilėjos ežerui šiek tiek nusekus, prieš 10 metų atsirado daiktų, kokių nebuvo randama šimtmečiais. Ten buvo rasta šimtai akmenų su skylėmis. Audringose vietovėse yra įprasta aplink laivą prikabinėti akmenų, kad jis būtų stabilesnis. Jie prideda svorio. Jei pakyla vėjas, nuleiskite akmenis per bortą ir turėsite vadinamą jūrinį inkarą. Daugelis žmonių mano, kad šie akmenys yra Nojaus arkos jūriniai arba stabdymo inkarai. Kam jie? Ogi kad laivas būtų stabilesnis audros metu. Tai duoda panašų efektą, lyg kad jūs būtumėte inkarais prisitvirtinę prie vandens, jei galite tai įsivaizduoti. Kai pakyla vėjas, šie akmenys velkasi paskui laivą. Tada laivas pasisuka statmenai į bangas ir negali apvirsti. Vienas ateistas atsiųstame laiške rašė: „Hovindai, girdėjau jūsų paskaitą apie Nojaus arką ... ... prie kurios kraštų buvo pririšti akmenys. Jūs gi kvailas. ... Negi nesuprantate, kad jei aplink laivą kabos akmenys, tai jį sulėtins“. Atrašiau „O į kur jis plaukė?“ Nebuvo kur plaukti. Tuo metu visas pasaulis buvo po vandeniu. Jis paprasčiausiai plūduriavo. Matote, taisyklės Nojui be galo paprastos - įlipi, įsitaisai, plūduriuoji, sustoji, išlipi. Niekur nereikia plaukti, vairuoti, laikyti kurso. Vienas ateistas pasakojo „Vieną laivą pastatė su šešiais stiebais ir jis taip leido vandenį ... ... nes sukimas nuo burių buvo per didelis“. Nojaus arkoje stiebų nebuvo, ji buvo padaryta tik kad plūduriuotų. Kai kas mano, kad arkoje galėjo būti cilindrinė ertmė vandeniui. Ji yra daroma tam, kad ilgi laivai lengviau plauktų per bangas. Nes ilgam laivui pakilus ant bangos per vidurį, galai pakimba ore, laivas lenkiasi ir gali lūžti. Jei Nojaus arkoje buvo ertmė vandeniui, tai tokia problema dingsta. Čia yra kiaurymė laivo viduryje. Kai bangos kyla aukštyn, žemyn, vanduo toje kiaurymėje taip pat kilnojasi. Aišku, čia, viduje, aplink šią kiaurymę yra sienos. Tokia yra cilindrinė kiaurymė laive. Kai laivas plaukia per bangas, vanduo joje kyla aukštyn žemyn. Ji veikia kaip milžiniškas cilindras, kuris kaskart plaukiant per bangą stumia orą lauk arba siurbia jį. Retkarčiais net reikia prašyti geresnės bangos. „Viešpatie, mes ruošiamės šerti dramblius, gal atsiųstum bangą“? Kas atsitiko dinozaurams, kai Nojus išlipo iš arkos? Klausimą, kas atsitiko dinozaurams, užduoda ir mokyklose ... taip pradėdami pasakoti apie evoliuciją. Vienas mėgstamiausių šėtono įrankių yra dinozaurai, nes vaikams jie labai patinka. Kartą skaičiau savo paskaitą 300 pirmokų mokykloje. Pabandykit kada. Aš 17 metų vairavau bažnyčios autobusą, taip pat 17 metų mokiau vyresnius vaikus bažnyčioje. O tada buvau patalpoje su 300 pirmokų. Paėmiau savo dinozaurus ir tariau „Berniukai ir mergaitės, turiu klausimą, kada gyveno dinozaurai?“ Iš karto visi pradėjo šaukti „Prieš milijonus metų!“ Pagalvojau sau, palaukit, šie vaikai juk pirmokai. Jie vos skaito. Kodėl jie taip tiki? O kur krikščionys moko tiesos apie sukūrimą? Kodėl mes laukiam, kol vaikų protai bus užteršti evoliucija ir po to juos reikės vėl atversti? Kodėl mes juos prarandam? Kodėl nėra krikščioniško atsakymo į šį klausimą apie dinozaurus? Krikščionys XIX šimtmetyje padarė išlygų Biblijai. Kad galėtų įtalpinti dinozaurus, jie sugalvojo „tarpo teoriją“. Atsitiko taip, kad dinozaurai buvo atiduoti šėtonui. Bet kokiu atveju yra 16 evoliucijos teorijų apie tai, kas atsitiko dinozaurams. Vienos jų sako, kad prieš 65 milijonus metų asteroidas nukrito Meksikos įlankoje ir jie žuvo. Vietinis mokslininkas iš Indijanos teigia, kad dinozaurai žuvo nuo juose susikaupusių dujų. Jie negalėjo pakelti karščio. Net nežinau kaip priimti tokią teoriją. Štai tikroji priežastis, kodėl jie išnyko: gi rūkymas! Visgi, kodėl dinozaurai išnyko? Ar suvokiate, kad užduodamas ne tas klausimas? Klausimas ne kodėl jie išnyko. Klausimas ar jie iš viso išnyko? Liberalai labai išmoningai mus įtraukia į ginčus dėl klaidingų dalykų. Jie visada klausia: „Ar valstybinėse mokyklose reikia mokyti sukūrimo?“ Neblogas klausimas, norėčiau padiskutuoti tokia tema. Tačiau yra kitas klausimas, kurį reikėtų apsvarstyti pirmiau. Klausimas toks: ar mums reikia valstybinių mokyklų? Pirmiausiai reikėtų apsvarstyti jį. Jei visgi nutariam tokias turėti, tada galima diskutuoti - ko jose reikėtų mokyti. Kas sprendžia, ko jose mokyti? Ar Bilas Klintonas? Gal Osama Bin Ladenas? Gal jūs, o gal aš turėtumėte spręsti? Visa problema ta, kad kai kurie žmonės kvailai mano, kad vaikai priklauso valstybei. Ne, ne, ne, vaikai priklauso Dievui ir yra patikėti tėvams. Tėvai turi spręsti, ko mokyti vaikus, nes valstybė net neturi vaikų. Ji sterilizuota, ji negali turėti vaikų, tad nori pavogti jūsiškius. Dešimtoji JAV konstitucijos pataisa teigia, kad federalinė valdžia ... turi tik labai ribotas galias, o visa kita palikta valstijoms. Federalinė valdžia neturi reikalo rūpintis švietimu ... ar socialine rūpyba, ar uraganų pasekmėmis, ar kuo nors kitu. Jei norite sužinoti, kodėl mokyklos tapo valstybinėmis, paskaitykite - prirašyta galybė straipsnių. Vieną jų parašė Samuelis Blumenfeldas. Šis yra neįtikėtinas ir papasakoja, kodėl yra valstybinės mokyklos. Tai yra viena „Naujosios pasaulio tvarkos“ plano dalis. Didelė dalis. Imkim mano koledžo grupę, CSE 102. Koledže aš apie sukūrimą pasakoju žymiai smulkiau. Aš pasiruošęs išnagrinėti kiekvieną smulkmeną ar klausimą - tik skirkit tam laiko. Dinozaurams išlipus iš arkos buvo sunku. Klimatas pasikeitė, pasaulis tapo kitoks. Pamenat, prieš Tvaną žmonės gyveno 900 metų. Paskaitykit apie tai Biblijoje. Po Tvano jie gyveno iki 400 metų, tada iki 200, tada iki 100 metų. Kai kas pasikeitė. Pirmas dalykas yra skliautas danguje - jis dingo. O dirva jau nebebuvo prisotinta mineralų, kurie skatindavo augalus beprotišku tempu augti. Atmosferos slėgis taip pat buvo pakitęs, nes, mano įsitikinimu, dingo skliautas. Saulės šviesa skverbėsi kiaurai, atsirado ir padidėjo įvairios kenksmingos radiacijos ir pan. Potvaninėje gamtoje atsirado daug problemų. Dinozaurams kilo dvi: pirma, kad pasikeitė klimatas. Antra, ko gero, didesnė – žmonės juos medžiojo. Tačiau tada jų dinozaurais nevadino. Juos vadindavo drakonais. Žodžio „dinozauras“ nebuvo iki 1841 metų. Taigi didžiąją žmonijos istorijos dalį jų pavadinimas buvo drakonai. Dinozauro pavadinimo nėra net 1891 metų žodyne. Didžiausią laikotarpį juos vadindavo drakonais. Drakonai Biblijoje minimi 34 kartus. Žmonės klausia - kodėl Biblijoje neminimi dinozaurai? Kartą prie viešbučio baro kalbėjau su ponia, kuri sakė, kad dinozaurų Biblijoje nėra. Atsakiau, kad taip, teisingai, nes šis žodis buvo sugalvotas 1841 metais. Jei paimtumėte teisingą Bibliją, kuri buvo išversta 1611 metais, aišku, tokio žodžio joje nerastumėte, nes juos vadino drakonais. 1946 m. žodyne prie drakono parašyta, kad „dabar sutinkami retai“. Kai po Tvano žmonių skaičius pradėjo augti, drakonų skaičius ėmė mažėti. Juk niekas nenorėtų gyventi šalia drakono. Tas pats atsitiko Kobo apskrityje, Džordžijoje, kur šiuo metu yra Atlanta. Ar žinote, kiek aplink Atlantą šiuo metu yra grizlių? Nė vieno! O ar žinote, kiek jų buvo prieš tris šimtus metų? Šimtai! O kas jiems toje Kobo apskrityje, Džordžijoje, atsitiko? Jei žmonės kur nors įsikelia ir civilizuoja vietovę, dideli nuožmūs žvėrys išstumiami. Tai vyksta visur. Jei šį vakarą per žinias praneštų, kad Kobo apylinkėse pasirodė 5 riaumojantys grizliai ... ar žinote, kas būtų iki 6 val.ryto? Jie visi jau būtų negyvi. Nes kiekvienas kietuolis iš 4 kaimyninių valstijų išsitrauktų savo šautuvą ir eitų bent vieno nušaut. Ar ne? O kas nušautų didžiausią, taptų didvyriu. Jo nuotrauką išspausdintų pirmajame puslapyje, užrašytų „Buba nušovė grizlį“ ir išgelbėjo kaimą. Būtent tai ir atsitiko drakonams. Jei sugalvotumėte, kaip sumedžioti drakoną, prie laužo apie jus pasakotų istorijas. Žmonės drakonus medžiojo dėl mėsos, dėl to, kad jie kėlė grėsmę, įrodyti, kad jie tikri didvyriai, arba ... įrodyti, kad yra viršesni, kad užimtų teritoriją, medicininiais tikslais. Daugelyje senovės receptų įrašytas drakono kraujas, drakono kaulai, seilės. Kodėl? Gilgamešas įžymus tuo, kad sumedžiojo drakoną. Kinų legenda pasakoja apie didvyrį Yu, kuris tyrinėjo Kinijos žemę. Pasakojama, kad po Tvano jis tyrinėjo žemę ir ją padalino. Jis iškasė kanalus, kad nuleistų vandenį į jūrą ir žemė vėl taptų gyvenama. Iš tų pelkynų buvo išvaryta daugybė gyvačių ir drakonų. Normalu, kad statant miestą pirmiausiai reikia išvyti drakonus ir tik tada statyti. Tada buvo normalu išvyti drakonus ir juos užmušti. Kodėl kinų kalendoriuje pavaizduoti 11 tikrų gyvūnų, kaip: kiaulė, antis, šuo ir ... drakonas? Kodėl jie paėmė vieną mitinį gyvūną? Ar gali būti, kad tuo metu visi 12 tų gyvūnų buvo tikri? Čia yra viena seniausių šukių žemėje. Tai molinės lentelės gabalėlis iš Egipto, pirmosios suvienytojo Egipto dinastijos. Joje pavaizduotas ilgakaklis drakonas, mes padarėme kopijų. Jei norite, galite gauti kopiją prizui jūsų autobusui ar kokiam besidominčiam vaikui. Jiems tokie dalykai labai patinka. Mes darome pusės originalaus dydžio lenteles, seniausios žemėje šukės kopijas. Ir kodėl gi ant 3800 metų senumo lentelės pavaizduotas dinozauras? Štai čia pavaizduoti ilgakakliai dinozaurai ir avis jų snukiuose. Štai čia XII amžiaus prieš Kristų begemoto iltis. Joje - gyvūnas su ilgu kaklu ir uodega. Štai ritinio antspaudas, kuriame aiškiai matosi ilgakaklis dinozauras. Biblijoje, Izaijo knygos 14 skyriuje kalbama apie ugnimi spjaudantį skraidantį drakoną. Palaukite – ugnimi spjaudantis skraidantis drakonas? Kada nors paskaitykite apie Herodotą. Herodotas (graikų istorikas V a. pr.Kr.) pasakoja, kad nuvyko į vieną vietą Arabijoje, beveik tiesiai prieš Buto miestą, ... paklausinėti apie skraidančius drakonus. „Atvykęs pamačiau tiek drakonų uodegos kaulų ir šonkaulių, kad net sunku apsakyti“. Sparnuotasis drakonas yra labai panašus į vandeninį žaltį. Jo sparnai be plunksnų ir labai panašūs į šikšnosparnio. Ta vieta, kur gulėjo kaulai, yra prie įėjimo į siaurą tarpeklį, tarp stačių kalnų. Toliau pasakojama: „Pavasarį sparnuotieji drakonai skrenda iš Arabijos į Egiptą... Tačiau tame tarpeklyje juos pasitinka ibiai (gandrų rūšis), kurie užkerta kelią ir juos naikina“. Jozuės knygoje pasakojama apie ugnimi spjaudantį skraidantį drakoną, kurį Mozė užmušė, kai atvyko į Etiopiją. Vėliau jis vedė etiopę, dėl ko labai supyko jo sesuo. Supyko, kad vedė etiopę, Ne dėl to, kad ji buvo juodaodė, o dėl to, kaip viskas įvyko. Paskaitykite tą istoriją apie Mozę Jozuės knygoje. Anglo-saksų kronikose pasakojama apie 793 pr.Kr. danguje skraidančius drakonus. Babiloniečių dievas Mardukas pavaizduotas raitas ant ugnimi spjaudančio drakono. „Palauk broli Hovindai, juk tu netiki į ugnimi spjaudančius drakonus?“ Taip, tikiu, kad keletas jų buvo. Apie tai pakalbėsime seminarų dalyje apie leviataną. Jobo knygos 41 skyriuje rašoma apie leviataną: „Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys. Iš jo šnervių kyla garai“. Žinote, pietuose, baptistų bažnyčiose, aš mačiau taip darančius diakonus! Taigi čia nieko tokio: „Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų“. Palaukit, ar buvo ugnimi spjaudančių drakonų? Na, reikėtų pasižiūrėti nufilmuotą leviataną, kad pamatytumėt ugnimi spjaudantį drakoną. Jei atsiverstumėte katalikų Bibliją, ten Danieliaus knygoje rastumėte 2 papildomus skyrius. Tai dalis apokrifinės knygos. Danieliaus 13 ir 14 skyriai labai įdomūs. šie skyriai nėra įtraukti į Šventojo Rašto kanoną, tačiau Danieliaus 14 skyriuje rašoma: „Ten buvo didelis drakonas ir babiloniečiai jį garbino. Karalius tarė Danieliui: 'Žiūrėk tu negali pasakyti, kad jis nėra gyvas dievas! Todėl įsakau tau garbinti jį'. O Danielius atsakė: 'Aš šlovinu Viešpatį mano Dievą, nes Jis yra gyvasis Dievas. O šis nėra gyvas dievas'. Tad leisk man eiti... ir aš užmušiu šį drakoną be kalavijo ar vėzdo'. Ir karalius tarė: 'Eik' Tuomet Danielius pasiėmė dervos, taukų ir plaukų, juos išvirė ir padarė daug gabalų. Juos įdėjo į drakono snukį ir drakonas sprogo į dalis“. Labai keistas pasakojimas. Leiskite pateikti Hovindo vertimą. Biblija rašo, kad Danielius išmanė mokslą. Jis buvo vienas tų vyrų, kuriuos Nebukadnecaras atsivežė iš Izraelio. Danielius turėjo žinoti, kad derva gaminama iš medžio sakų ir yra labai lipni. Taukai buvo sūrūs, o gyvūnai mėgsta sūrumą. Taip pat Danielius žinojo, kad plaukai nesuvirškinami. Taigi, jis tuos dervos, taukų ir plaukų gabalus padėjo prie drakono urvo. Drakonas juos prarijo, tačiau negalėjo suvirškinti ir žarnynas užsikimšo. O tais laikais dar nebūdavo santechnikų, tad pilvas pratrūko ir suplyšo. Sadamas Huseinas turėjo tokią asmenybės problemą, jog manė esąs atgimęs Nebukadnecaras. Džordžas Bušas Huseiną vadino Sa-daam'u. Kodėl? Saddam reiškia „Princas“, o Sa-saam reiškia „Arklio užpakalį“. Taigi Bušas jį vadino Sa-daam Huseinu. Sadamas išleido banknotą, kuriame save vaizduoja prieš Nebukadnecarą. Sadamas išleido begalę pinigų senovinio Babilono atstatymui. Po smėlio sluoksniu ten buvo rastas senovinis Babilonas. Plytos po smėlio apsauga buvo puikiai išsilaikiusios. Taigi jis atkasė senovinį Babiloną ir jį atstatė. Per paskutiniuosius 20 ar 30 metų Babilonas buvo visiškai atstatytas. Sadamas aplink sieną kas 3 metrus įdėjo plytą, ant kurios parašyta, kad „Aš esu Sadamas Huseinas... ... Aš atstačiau didįjį Babiloną, aš esu Nebukadnecaro vaikaitis“ O ant originalios sienos buvo liūtų ir drakonų raižiniai. Aš galiu numanyti, kodėl ten buvo liūtų. Mes juk žinome, kas yra liūtai. Tačiau kam prieš 2,600 metų ant sienos reikėjo raižyti drakonus? Galbūt dėl to, kad jie pažinojo drakonus. Jie vis dar matomi, nuvykę ten galite pamatyti. Ten tarnavo mano draugas. Ichtaro vartai visi išraižyti liūtų ir drakonų atvaizdais. Savo „Dinozaurų nuotykių šaliai“ mes pagaminome šių vartų modelį. Jei norite, galite atvykti į Pensakolą Floridoje. Daugumai jūsų ji yra žymiai arčiau nei Irakas. Aleksandras Makedonietis pasakoja, kad jų kareivius išgąsdino drakonai, kai 300 m. pr.Kr. jie įžengė į nukariautą Indijos dalį Šioje romėnų mozaikoje pavaizduoti du ilgakakliai dinozaurai, kurie kaunasi ar bučiuojasi. Čia tai bučinys! Oho! Iš kur 200 m. pr.Kr. romėnai žinojo apie drakonus? Saint Džordžas yra žinomas, nes ten 275 m.pr.Kr. užmušė drakoną. Beovulfas užmušė du drakonus, o trečiasis pribaigė jį patį. Pabandykite paskaityti Beovulfo pasakojimą senąja anglų kalba. Sėkmės, čia parašyta angliškai. Prieš 1,500 metų tai buvo anglų. Aš tegaliu perskaityti tik pirmą žodį pirmajame puslapyje. Atrodo, kad ten parašyta „DUH“. Šį pasakojimą išvertus į dabartinę anglų kalbą galime perskaityti, kad Beovulfas užmuša drakoną Grendelį. ... ... . Beovulfas nutraukė jam priekinę mažąją leteną ir gyvūnas nukraujavo. Nutraukė jo leteną? Babilono ritinio antspaude pavaizduotas kovotojas, traukiantis drakonui leteną. Įdomu. Paimkite knygą „Po Tvano“. Ją parašė Bilas Koperis. Ten rasite žymiai daugiau informacijos apie drakonų ir žmonių gyvenimą vienu laikotarpiu. Prancūzijoje yra miestas, garsus tuo, kad ten iš vandens išlindo drakonas, o vienas vyras jį užmušė. Jis nupjovė drakono galvą ir ją prikabino prie pastato kampo. Drakono galvą pakabino ant savo pastato. Jį vadino Gargoiliu. Kas iš jūsų girdėjote apie Gargoilį? Jie vis dar tuo užsiima. Galite nusipirkti tokią mažytę pabaisą ir pasikabinti ant savo namo ar durų. Žodis „Gargoil“ reiškia „Gerklė“. Anglų kalbos žodžiai „skalauti, kliunksėti, raugėti, ryti“ - visi susiję su gerkle. Taigi kai kitą sykį skalausite gerklę, galite pagalvoti apie užmuštą drakoną. Sakykite: „Broli Hovindai, skalaudamas gerklę užmušu drakoną“. Airių rašytojas pasakoja, kaip buvo užmuštas drakonas jo paties uodegos geležiniais spygliais. Ant stegozauro uodegos yra dideli spygliai. Tai tiesa. Tokius turėjo ir keli kiti gyvūnai. Čia yra vikingų medžio drožinys, kuriame vaizduojama, kaip drakonas ryja žmogų. Jis yra XI amžiaus, t.y. 1000 metų senumo. Vikingai ant savo laivų priešakio dėdavo drakono galvas. Kodėl jie taip darė? Jie žinojo apie didžiulius jūrų drakonus. Juos vadindavo krakenais. Taigi apie tai daug rasite Bilo Koperio knygoje „Po Tvano“. Žymus Islandijos didvyris Zigfridas yra užmušęs drakoną fafnirą. Vienoje pilyje buvo rasta XII amžiaus plytų, kuriose vaizduojami drakonai. Čia yra XII amžiaus Vokietijos pilis, ant kurios drakonų atvaizdai. Kam reikia kabinti drakonų atvaizdus ant pilies? Markas Polas 17 metų gyveno Kinijoje. Grįžęs jis pasakojo, kad imperatorius kinko drakonus, kad paradų metu jie trauktų jo vežimą. Kodėl Markas Polas taip pasakojo? Galbūt dėl to, kad ... Kinijos imperatorius į vežimus paradų metu kinkė drakonus. Tokia yra mano teorija. 1611m. Kinijoje buvo įsteigta „Karališkojo drakono šėriko“ pareigybė. Kad reikalingas karališkasis drakono šėrikas? Leiskite spėti - kad šertų drakoną. Čia yra XIII amžiaus pilis, ant kurios drakonų atvaizdai. Čia XV šimtmečio kapas ir žalvario raižiniai, vaizduojantys du ilgakaklius dinozaurus. Čia XVI amžiaus pilis ir drakonai ant jos. Mūsų muziejuje yra septynios 1500-1600 metų monetos, sidabriniai doleriai. Jas esame pasiskolinę. Tai tikri sidabriniai doleriai. Ant visų vaizduojama, kaip kas nors žudo drakoną. Drakonai buvo įprasti dar net prieš 400 metų. Visi žinojo apie užmuštus drakonus. Tam, aišku, reikia užmušti drakoną. Standartinė procedūra. Užmuši drakoną, išgelbsti princesę ar dar ką nors. Ant šio medaliono iš Rusijos vaizduojama, kaip žmogus užmuša drakoną. Bulgarijos pašto ženkle vaizduojamas užmušamas drakonas. Lietuviškame herbe vaizduojama, kaip kažkas užmuša drakoną. Miestas Prancūzijoje pervadintas į Nerluką. Taip buvo pagerbtas drakoną nugalėjęs žmogus. Amerikos indėnai ant didžiojo kanjono sienų išraižė dinozaurų atvaizdus. Kam juos prireikė išraižyti ant didžiojo kanjono sienų? Galbūt dėl to, kad jie ten matė ir medžiojo dinozaurus? 1925 metais grupelė plaustu leidosi kanjonu iš vakarų. Po to jie parašė ataskaitą. Jie matė vieną iš tų dinozaurų. Jie sakė, kad tas faktas, kad kažkokie priešistoriniai žmonės ... išpaišė kanjono sienas dinozaurų piktogramomis, prieštarauja jų teorijoms. Vaje, tai prieštarauja jų teorijoms. Oi, oi, oi. Jis pasakojo „Prieš metus, ... dinozauro nuotrauką parodėme valstybinę reputaciją turinčiam mokslininkui, kurio sritis tada buvo dinozaurai. Jis atsakė, kad tai neįmanoma, kad tai būtų dinozauras, nes jis žino, kad dinozaurai išnyko prieš 12 milijonų metų ... ... iki tol, kol žemėje atsirado žmogus“. Palaukite minutėlę. Pirmiausia jūs negalite žinoti, kas atsitiko prieš 12 milijonų metų. Antra, atkreipkite dėmesį, jis pasakė „12 milijonų“. Šiandien vaikai mokomi, kad dinozaurai išnyko prieš 65 milijonus metų. Ar ne? Prieš 65 milijonus metų? Įdomu stebėti žemės amžiaus prieauglį. 1770 metais buvo sakoma,kad žemei yra 70.000 metų. 1902 m. ji jau tapo 2 milijardų metų. 1969 m. jau buvo 3,5 milijardo metų. Dabar jau 4,6 milijardo metų. Ar žinote, kad žemė per metus pasensta 12 milijonų metų? O tai yra 40 metų per minutę. Žemė sensta labai sparčiai. Jei nuvyktumėte į Blandingą Jutoje, pamatytumėte dinozaurų raižinius ant uolų. Akivaizdu, kad Jutoje buvo žinoma apie dinozaurus. Indėnai apie juos žinojo. Jie, veikiausiai, juos užmušinėjo. Čia yra raižiniai oloje. Vaizduojamas žmogus, bėgantis nuo dinozauro. Negaliu ištarti tos Kanados vietovės pavadinimo: Misšeoežu, Ontarijo valstijoje. Rodos, kad indėnai čia rodo į uolą, kur, rodos, yra dinozauras. ... per visą jo nugarą eina raštuotas pelekas. Čia yra piešinys iš Australijos. Jame pavaizduota grupė žmonių, šokančių apie dinozaurą. Veikiausiai jie nusiminę, nes dinozauras suėdė jų draugą. Štai čia jų draugas viduje. Atkeršykit jam dabar. Anas mokslininkas sakė, kad niekas nėra matęs dinozauro, o tai kodėl juos piešdavo ant olų sienų? Kodėl juos vaizdavo ant senovinių molio dirbinių? O iš kur tiek daug legendų apie drakonus, jei jų niekas niekada nėra matęs? Peru yra sausiausia pasaulio dykuma. Ten, kiek žinau, lijo tik 2 kartus per 400 metų. Kai 1500-aisiais į ten atvyko ispanai, dykumoje jie pastebėjo baltas juostas. Jos akivaizdžiai buvo padarytos žmonių. Kažkas kaupė akmenis. Kai kurios akmenų krūvos kartais tęsiasi kelis kilometrus ir yra tiesios kaip strėlės. Šiandien jas vadina Naska juostomis. Kas iš jūsų girdėjo apie Naska piešinius? Tie piešiniai yra Peru. Galite pasidomėti, jei norite. Tie piešiniai įdomūs, vienas jų vaizduoja vorą. Tas voras be akių, o viena koja yra ilgesnė už likusias. Šimtmečiais buvo manoma, kad tai buvo neturtingų, nesumanių, kvailų žmonių darbas. Jie pamiršo padaryti akis ir netyčia vieną koją padarė ilgesnę. Neseniai Amazonės džiunglėse buvo rastas ypatingas voras. Tai už tūkstančių kilometrų nuo Naskos. Jis gyvena tik olose ir yra ypač retas. Manoma, kad tai rečiausias voras pasaulyje. Jis yra 3 mm ilgio. Labai mažytis voriukas. Gyvena už tūkstančių kilometrų, neturi akių. O poravimosi metu viena koja pailgėja ir pasikeičia kojos galo DNR. Iš kur apie tai buvo žinoma Peru? Už tūkstančių kilometrų? Galbūt jie nebuvo tokie jau kvaili? 1535 metais ispanų konkistodorai atėję į tą vietą pamatė keistus akmenis ir ant jų gyvūnų piešinius. Keletą jų nusiuntė Ispanijos karaliui ir paklausė, kokie čia gyvūnai, išraižyti ant šių akmenų? Karalius atsakė, kad nė nenumano. Dabar juos vadina Ika laidojimo akmenimis, iš Ikos Peru. Denisas Sviftas yra šių akmenų pasaulinio garso ekspertas. Jis yra mano draugas, gyvena Portlande, Origone. 2005 m. mūsų organizuotame sukūrimo renginyje jis skaitė ilgą paskaitą. Tai renginys, kurį organizuojame Pensakoloje, Floridoje. Turime ir DVD su jo paskaita apie Ika akmenis. Tai nuostabu. Juos galite pamatyti mūsų interneto svetainėje. Ant tų akmenų pavaizduoti dinozaurai. Naskos laidojimo akmenys yra maždaug tokio amžiaus kaip ir Kristaus laikai, plius minus keli šimtai metų. Ant kai kurių pavaizduotos smegenų chirurgijos operacijos. Randama ir smegenų chirurginių įrankių - sukietėjusio vario. Akivaizdu, kad jau tada grūdindavo varį, kad galėtų operuoti galvas. Kai kur vaizduojamos širdies operacijos ar galūnės prisiuvimas. Viename jų buvo pavaizduota kažkas panašaus į garo variklį. Ant tų akmenų Ikoje, Peru, randama įdomių dalykų. Bent jau ant kai kurių. Daugiau negu 500 kartų, mano manymu, pavaizduoti dinozaurai. Ir kodėl dinozaurai ir žmonės vaizduojamai ant tų pačių akmenų? Ogi dėl to, kad žmonės gyveno tuo pat metu kaip ir dinozaurai. Štai vienas iš mūsų muziejaus. Čia pavaizduotas dinozauras, laikantis už galvos žmogų. Čia vaizduojamas žmogus, pjaunantis galvą drakonui, nes jis nužudė jo draugą. Matome draugo kūną be galvos drakono viduje. Taigi jo draugas atlieka tai, kas rašoma Biblijoje: „Kerštas yra tavo, sako Viešpats“. Šitas žmogus veria gerklę ietimi. Šitą sunku įžiūrėti, bet čia vaizduojama ietis, perverta per drakono gerklę. Drakonas pagavo šį žmogų už rankos, ir jo dvasia išeina, skrenda dangun ar kur nors kitur, kaip jų kultūroje buvo priimta tikėti. Šis žmogus įsmeigė peilį drakonui į galvą, o drakonas jam kanda. Tokių akmenų Pensakoloje turime 8. Manau, tai didžiausia kolekcija Amerikoje. Jie kainuoja po 1500 už vienetą, tad nedaug kas jų turi. Kai kurių dinozaurų šonuose nupiešti apskritimai. Tai įdomu. Kam paišyti apskritimus ant dinozaurų šonų? Maždaug prieš 20 metų pirmą kartą buvo rasta suakmenėjusi dinozauro oda. Įdomu, kad dinozauro odoje matėsi apskritimų pėdsakai. Ko gero, jie matė juos gyvus, jeigu ant šonų paišė apskritimus. Nes vien iš kaulų gi nepasakysi, kad ant odos buvo apskritimai. Savo muziejuje Pensakoloje, Floridoje mes taip pat turime dinozauro odos. Neseniai buvo rasta nesuakmenėjusių dinozauro minkštųjų audinių. Minkštųjų audinių? Taigi dabar nuostabieji mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip 70 mln. metų audiniai galėjo išlikti minkšti. Tokia mintis, kad jiems galbūt nėra 70 mln. metų, ko gero, į jų galvą nešaus. Tokia mintis į jų smegenis neprasiskverbs. Štai čia žmogus pjauna galvą drakonui. Kitas štai jodinėja. Mes sukaupėme tonas informacijos apie dinozaurus ir žmones, gyvenusius vienu metu. Kartais pasitaiko ir draugiškų vaizdų. Štai čia žmogus vieną glosto. Ant žmogaus pečių dinozauro galva. Rasta daug molio dirbinių su dinozaurų atvaizdais. Viena mumija buvo suvyniota į audeklą, kuris buvo išpieštas dinozaurais. Kam vaizduoti dinozaurus ant audeklo? O kam ant molinių indų? Kam juos raižyti ant uolų? Kam vaizduoti ant juosmens diržų? Akambare, Meksikoje, buvo rasta apie 56.000 keraminių dinozaurų statulėlių. Apie dinozaurus buvo žinoma centrinėje Meksikoje. Jie visada gyveno su žmonėmis, o ne prieš milijonus metų. Tačiau evoliucionistai teigia, kad dinozaurai gyveno prieš milijonus metų ... ir kad niekas niekada jų nėra matęs. O aš manau, kad matė. Italijos valstietis užmušė drakoną, kuris gąsdino jo karves. Jį vėliau iškimšo ir 1572m. pastatė muziejuje. Beje, ar žinote, kodėl Italijoje toks populiarus vardas Toni? Kadaise daug jų atvažiavo į Ameriką. Truputis smulkmenų. Sutono artefaktas, atrodo, yra Pterodaklis su suglaustais sparnais. Štai viena moteris man atsiuntė drakono raižinio iš Jutos nuotrauką. Jis pasakė: „Broli Hovindai, man jis panašus į dinozaurą, išraižytą ant uolos“ Romos artefaktai rasti Roman Tuskone, Arizonoje. Tarp kitko, romėnai Ameriką per vandenyną pasiekė daug anksčiau nei Kolumbas. Kolumbas nebuvo pirmasis baltasis, perplaukęs vandenyną. Iki ateinant viduramžiams šimtmečius vyko perkyba ir mainai... tačiau viduramžiai nustūmė žinias ir informaciją. Brendanas ir Navigatorius vandenyną perplaukė 500 m. pr.Kr. Ohajuje, kapų pylime, buvo rasta hebrajiškų monetų. Prekyba ir mainai per Atlantą vyko ir Kristaus laikais. Los Lunase, Meksikoje, buvo rastas 10 Dievo įsakymų akmuo. Bizantijoje yra 80 tonų svorio akmuo su 10 Dievo įsakymų. Ši kalbos versija, mano supratimu, buvo naudojama apie 500 m.pr.Kr. Kažkas dar prieš 1,500 metų atvyko evangelizuoti Amerikos, pasiekė net Naująją Meksiką. Vienas iš romėnų kalavijų papuoštas dinozauro atvaizdu. Kaipgi jie Romos imperijos laikais galėjo ant kalavijo pavaizduoti dinozaurą? Per ilgą laivybos istoriją yra susikaupę tūkstančiai pasakojimų apie jūros pabaisas. Burinis laivas vandeniu plaukia tyliai. Šiandien, kai naudojami dyzeliniai varikliai, juos išgirsti galima už 80 kilometrų. Aišku, šiandien jų nepamatysite (jie jus išgirs iš toli). Visame pasaulyje yra legendų, kaip žmonės gyveno tuo pačiu laiku kaip ir dinozaurai. Aš manau, mums meluojama. Galime rasti labai daug legendų apie drakonus. Per visą istoriją pastebiu liudijimų apie matytus drakonus gausėjimą. Jei norite daugiau sužinoti apie legendas apie drakonus, žiūrėkite mūsų seminarą Nr. 3. Ar žinote, kad yra pasakojimų apie gigantiškus aštuonkojus, gyvenančius vandenyne? Turiu omeny baisiai didelius aštuonkojus. Vieną ypatingą aštuonkojį Floridoje jūra išmetė ant kranto. Jis buvo beveik 70 metrų dydžio skersmens ir svėrė 5 tonas. Tikrai didelis aštuonkojis. Netoli Sietlo buvo nužudytas banginis. Banginio viduje buvo rastas aštuonkojo čiuptuvas. Aštuonkojis turėjo būti 50 metrų ilgio. Banginiai mėgsta aštuonkojus. Jeigu banginis persiėda aštuonkojo, jis jį išvemia. Jei kada pamatysite išvemtą aštuonkojį, plūduriuojantį ant vandens, būtinai išsitraukite jį. Tikrai verta. Ar žinote, kam naudojami išvemti aštuonkojai? Kvepalams. Taip, teisingai. Kai ką paaiškina? Ar ne? „O brangioji, tu kvepi išvemtu aštuonkoju“. „Taip, taip. O tu, tarp kitko, gali mėnesį pamiegoti ant sofos“. Vandenyne galima rasti gigantiškų kalmarų. Turiu omeny baisiai didelių kalmarų. Čia galime praleisti daug laiko. Gigantiškas kalmaras, išmestas ant kranto Naujojoje Zelandijoje. Sako, kad čia mažylis. Užaugęs siektų 50 metrų. Žmonės klausia, „Palauk, Hovindai, jei istorijoje minimi dinozaurai, ... ar jie minimi ir Biblijoje?“ Tai aišku! Dinozaurai Biblijoje? Apie tai bus kitoje dalyje. Dinozaurai ne tik minimi Biblijoje, tačiau kai kurie dinozaurai gali būti ir gyvi. Apie tai po minutėlės. (Paskutinis seminaras 3a) - www.drdino.com - Lietuvių k. (Lithuanian) Start of Seminar 3b - Dr. Kent Hovind - Translated by Edmundas Tuinyla, edited by Birutė Bikulčienė Taigi pradėkime nuo ten, kur sustojome. Dinozaurai Biblijoje. Žmonės sako, kad Biblijoje dinozaurai neminimi. Na aišku, kad žodžio „dinozauras“ Biblijoje nėra. Šio žodžio nebuvo iki 1841 m. Žodžio „kompiuteris“ ten taip pat nėra, tačiau kompiuteriai egzistuoja. Tačiau dinozaurai Biblijoje minimi. Tik paskaitykite ją atidžiai. Jei atsiversite Jobo knygą, joje rasite 42 skyrius. Jobo knyga yra apie vidurį, tiesiai prieš Psalmių knygą. Tai labai įdomi knyga. Jobo 1 skyriuje sakoma, kad Jobas buvo nepriekaištingas žmogus. Jis bijojo Dievo ir nekentė blogio. Beje, tai yra geras patarimas. Jobas turėjo 7 sūnus ir 3 dukteris. Taip pat turėjo tūkstančius avių, kupranugarių, jaučių, asilų. Jis buvo turtingas. Labai turtingas. Jobo knyga tikriausiai parašyta po Tvano, tačiau iki to laiko, kai Mozei buvo duotas Įstatymas. Prieš Tvaną žmonės gyveno iki daugiau negu 900 metų. Po Tvano gyveno iki 400 metų. Jobas gyveno pakankamai ilgai, jam gimė 10 vaikų, išėjo iš namų, visi mirė, o po to ... ... jam gimė dar 10 vaikų ir jis matė savo pro, pro, provaikaičius iš antros šeimos. Taigi reikia gana ilgai gyventi, kad galėtum tiek pasiekt. Todėl dauguma žmonių mano, kad Jobo knyga parašyta po Tvano. Ir tai buvo tuo metu, kai žmonės dar gyveno pakankamai ilgai. Kartą pas Jobą atėjo pasiuntinys ir pranešė: „Yra blogų žinių. Jaučiai ir asilai pavogti ... tavo tarnai išžudyti, o avis užgriuvo. Kupranugarius irgi pavogė“. Paraidžiui tai buvo akcijų rinkos griūtis. Tikrai... akcijų? Kitas pasiuntinys pranešė: „Jobai, visi tavo vaikai žuvo. Visi 10 vaikų mirę“. Ta diena Jobui buvo baisiai bloga. O Jobas sakė: (Jobo 1,22) „Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas“. Kas čia per žmogus? Klausykite, o ar jūs irgi taip elgiatės, kai atsitinka blogų dalykų? Tada šėtonas jį ištiko votimis nuo galvos viršaus iki pėdų apačios. Votis – tai blogiausias pasaulio spuogas. Jobas buvo nusėtas votimis ir dar žmona nuo jo nusisuko. Žinote, žmogus gali ištverti bet kokią tragediją pasaulyje, tačiau čia buvo baisiausia tragedija. Štai eilutė, apie kurią, ko gero, negirdėjote jokio pamokslo. Laiškas efeziečiams 5 skyrius. Ten rašoma: „Vyrai, mylėkite savo žmonas, o žmonos būkite klusnios savo vyrams“. Ko gero, apie ją girdėjote, tačiau kertu lažybų, kad negirdėjote to, ką pasakysiu dabar. Žmona turi suprasti, kad savo vyrą turi labai gerbti, taip, laikyti jį Dievu. Aukoti jam „deginamąsias aukas“ tris kart per dieną. Antro skyriaus 10 eilutėje skaitome, kad Jobas sako: „Tu kalbi, kaip viena iš kvailų moterų ... Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?“ Tada Jobą aplankė 4 draugai. Vienas iš jų buvo pats žemiausias žmogus, minimas Biblijoje, Bildadas Šuachas. Šuachas, (angl. Šuhaith -> Šu – haith -> batų aukščio). Gana mažas, ar ne? Iki 35 skyriaus skaitome, kaip šie keturi draugai kalbėjo su Jobu. Didžiąją knygos dalį užima šių draugų aiškinimai Jobui, kodėl viskas taip atsitiko. Mano supratimu, jie tikriausiai buvo baptistai. Jie sakė: „Jobai, tu tikriausiai nusidėjai“. Taip kalbėjo Elifazas: „Juk niekas nekenčia būdamas nekaltas. Taip?“ „Jobai, tos bėdos tave ištiko dėl to, kad nusidėjai“. Bet tai tik pasaulio išmintis, mielieji, o ji nėra tiesa. Kai kas nors kam nors atsitinka, jūs nežinote priežasties, kodėl taip atsitiko? Jūs turite juos mylėti ir už juos melstis, padrąsinti juos ir tylėti. Neikit į ligoninę po tulžies akmenų šalinimo operacijos ir nesakykit, ... „O broli, tai ne tulžies akmenys, tai dešimtinė ir auka ... „Dievas juos neabejotinai iš tavęs paims vienu ar kitu būdu“. Nedarykit taip, gerai? Leiskite Dievui pasirūpinti tuo, kodėl viskas nesiseka. Jis su tuo puikiai susitvarkys. Gerai? Taigi Jobas sėdi šalia savo 10 vaikų kapų, grando votis ir galvoja ... „Dieve, ar atsakysi man, kodėl taip atsitiko?“ Žmonės, jums nereikia labai ilgai gyventi šioje žemėje, kad kiltų toks klausimas. Dieve, kodėl man taip darai? Nenoriu nieko gąsdinti. Galbūt jūs jau esate patyręs tragediją. Aš žinau apie ką kalbu. Aš čia turiu 3 vaikus, o dar 3 yra jau Danguje. Taip, tragedijos ištinka gerus žmones, kai jie daro tai, kas teisinga. Aišku, tai atsitinka, tačiau kaip jūs reaguojate, kai tai atsitinka? Jobas sakė, kad norėtų Viešpaties atsakymo. Matote, jis nieko nežinojo apie tai, kas parašyta Romiečiams 8,28. Dievas sakė: „Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera... būtent Jo tikslu pašauktiesiems“. Šioje eilutėje nesakoma, kad viskas, kas atsitinka, yra gerai. Taip neparašyta. Sakoma, kad viskas išeina į gera. Tuoj parodysiu. Ar kas nors kada nors norėjote valgyti? Įsivaizduokite, kad ateinate prie mano durų ir pabeldžiate. „Ei, Hovindai, noriu valgyti“. Aš sakau: „užeikite“. Tada duodu jums puoduką miltų ... Atrodo nieko gero. Aha, supratau – duodu šaukštą druskos. Tada jūs pagalvosite: „Ne, tai nepadės“. Supratau, gal tada šaukštą kepimo miltelių. Ryte tai jus gerai pažadintų. Dabar jūs jau pradedate džiūti, taigi įpilkime pusę stiklinės kepimo aliejaus. Na ir įpilkime puodelį pieno. Jūs pasakytumėte: „Broli Hovindai, skonis baisus“. O kas, jei viską sumaišytumėme ir iškeptumėm blynų? Matote, atskiri blynų produktai nėra skanūs, tačiau sumaišyti kartu ir iškepti jie tampa blynais. Ar žinote, kad viskas, kas jums atsitinka, ne visada yra gerai, tačiau išeis į gera, jei jūs mylite Dievą ir esate jo tikslu pašauktas. Matote, krikščionių gyvenimas yra labai paprastas – savo širdį laikykite teisią prieš Dievą. Ir tai viskas. Tai yra sunku padaryti, nes širdis yra apgaulinga labiau nei bet kas, ir be galo linkusi į bloga. Jobas ten sėdi ir klausia Dievo: „Dieve, ar atsakysi man?“ Ir 36 skyriuje skaitome, kad Dievas Jobui atsako iš vėjų sūkurio. Žinote, jei tornadas man prabiltų, tai tikrai atkreipčiau dėmesį. Viešpats sako: „Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais“. Klausyk, Jobai, tavo keturi draugai nesuprato, apie ką kalba! Beje, būkite atsargūs išskirdami Biblijos doktriną iš Jobo knygos. Taip, tie draugai taip kalbėjo, tačiau tai, ką jie kalbėjo, nebuvo teisinga. Sektos labai mikliai išsirenka eilutę, tačiau paskaitykite visą knygą, gerai? Aš tikiu, kad Biblija yra Dievo žodis, tačiau Biblijoje parašyta ir melo. Joje tiksliai aprašyti žmogaus melai. Tie draugai taip kalbėjo, bet jie kalbėjo netiesą. Tokie tad tų keturių draugų reikalai. Dievas tarė: (Jobo 38,3), „Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man. Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus?“ Būdamas jaunas krikščionis, prieš 36 metus skaičiau šią vietą ir galvojau, kad tai kvailas klausimas. „Dieve, kodėl klausi Jobo, kur jis buvo, kai klojai žemės pamatus?“ Sakiau: „Dieve, jo gi tada nebuvo – ir tu, ir jis tai žinote, tai kodėl klausi?“ Kas iš jūsų čia buvo, kai Dievas tvėrė žemę? Ar buvo kas nors čia, kai Dievas tvėrė žemę? Tik pora mormonų, ko gero. Gerai, jūs jau esate antrame gyvenime. Suprantu. Ne, kai Dievas tvėrė žemę, jūsų čia nebuvo. Vaikai, čia bus sudėtingiau, taigi atidžiai klausykite. Kadangi, kai Dievas tvėrė žemę, jūsų čia nebuvo, tai Dievas yra senesnis nei jūs. Kas tai suprato be mano pagalbos? O ar kada nors jums taip atsitiko, kad Dievas pasirodė protingesnis už jus? O ar kada nors jums taip atsitiko, kad Dievas pasirodė stipresnis už jus? O turtingesnis? Jūs dabar galvojate: „Broli Hovindai, visi turtingesni už mane“. Gerai, Dievas neabejotinai irgi. Pabandom tokį - jį kartojau tūkstantį kartų, tačiau niekada nesupratau. Tačiau jį dažnai kartoju ir apie jį galvoju tol, kol smegenis paskausta: Ar jums atsitiko kas nors tokio, kas nebuvo atsitikę Dievui? Jis jau viską apgalvojęs! Jis net žino viską, ką jūs kažkada pagalvojote! Biblijoje rašoma, kad jis net supranta minčių planus – žavinti eilutė. Jis ne tik žino jūsų mintis, tačiau žino jūsų minčių planus. Matote, jūs galite ne tik apie ką nors galvoti, bet ir ... galvoti apie tai, ką galvojate. Pagalvokite apie tai. Smegenys yra nuostabios. Biblijoje sakoma, kad Dievas žino žmonių mintis. Beje, Evangelijoje pagal Luką sakoma, kad Jėzus žinojo jų mintis. Tai yra viena iš eilučių, kuri įrodo, kad Jėzus yra visagalis Dievas kūne. Dievas žino jūsų mintis ir jus vis tiek myli. Oho. Tebūna Jis pašlovintas už savo gailestingumą. Jobo 38,5 skaitome, kad Dievas sako: „Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?“ Jobas neatsakė. Beje, Jobas neatsakė nė į vieną Dievo klausimą. Dievas sako (Jobo 38,16), „Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?“ Iki 1977 m. mokslininkai net nežinojo, kad yra jūros šaltiniai. Mokslas labai lėtai artėja prie keleto faktų, užrašytų Biblijoje. Dievas klausia: „Kur yra kelias į šviesą“. O čia jau žavinti eilutė; aš mokiau fizikos. Ar žinote, kad šviesa vietoje nestovi? Ji visada kur nors eina, juda. O apie tamsą sako: „Kur gyvena tamsa?“ Žinote, kad šviesos greitis yra 300.000 km. per sekundę. O ar žinote, koks tamsos greitis? Nulis. Tamsa negali judėti. Dar prisiminkite, kad esame šviesos vaikai. Mes privalome judėti; padarykite ką nors dėl Dievo. Žmonės sako, kad darosi tamsu, pasaulis tampa toks blogas. Tad imkite ir uždekite savo šviesą. Jūs esate ta priežastis, dėl kurios tamsu. Jūs esate šviesa! Uždekite ją! Biblija sako, kad pragaro vartai nenugalės. Vartai jūsų nepuls, jūs pulkite vartus. Pakilkim, žmonės, padarykim ką nors dėl Dievo. 24 eilutė: „Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?“ Palaukite, ar čia Dievas sako Jobui, kad šviesa sukelia vėją? Aišku, kad taip. Galite paklausti bet kokio meteorologo, kad būtent saulės šviesa sukelia vėją. Žemė įšyla ir oras dėl to plečiasi. Vėjas žemėje atsiranda dėl šviesos, kaip kad prieš 4.000 metų sakė Dievas. Dievas klausė (Jobo 38,35), „Ar gali pasiųsti žaibus?“ Šiaip jau tai gerai, kad aš to negaliu. Kiek iš jūsų pažįsta kokį žmogų, kuris išgyveno vien dėl to, kad jūs negalite siųsti žaibų? Aš pažįstu keletą. Dievas sakė „Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų sakydami: 'Štai mes čia'?“ Palaukite, ar Dievas čia Jobui sako, kad elektra gali būti panaudota žiniai perduoti? Tai čia būtų radijas ar koks mobilus telefonas, ar mikrobangų krosnelė, ar televizorius. Elektra galima perduoti žinią 2 skirtingais būdais. Pirmasis - kai elektra teka laidu. Antrasis - elektromagnetiniu lauku. Iš čia kyla radijo bangos. Dievas Jobui tai sakė prieš 4.000 metų. Markonis ir kiti mokslininkai tai atrado tik paskutiniame šimtmetyje ar panašiai. Dievas Jobui uždavė 84 klausimus. Jobas gi nei į vieną neatsakė. Tai yra klausimai, į kuriuos atsakyti nebūtina. Jie retoriniai. Tokie klausimai užduodami norint pakeisti žmogaus požiūrį. Tokius klausimus tėvas uždavinėja vaikams. Žinot, aš turiu 3 vaikus. Žinau, apie ką kalbu. Kai vaikai tampa tam tikro amžiaus, jiems atrodo, kad gali namuose nustatinėti savo taisykles. Toks vaikas ateina vieną dieną ir sako: „Tėti, klausyk, manau, man jau galima neiti miegoti ... su draugais iki 4 ryto, nes man jau 10 metų“. Tėvas sako: „Palauk vaikeli, ar žinai kodėl negali su draugais sėdėti iki 4 ryto?“ „Norėčiau tavęs paklausti kai ko: kas šiuose namuose moka už elektrą? O kas moka už namus? O kas sumokėjo už tavo drabužius? O kas sumokėjo už lovą, kurioje tu miegi? O kas perka maistą, kurį tu valgai, ir valgai, ir valgai, ir valgai, ir valgai, ir valgai? O kas sumokėjo už karštą vandenį ir muilą, kai tu duše prauseisi prieš ... mėnesį? Tai noriu tiesiai pasakyti, Biblijoje pasakyta aiškiai: „Kas apmoka sąskaitas, tas nustatinėja taisykles“. Antroji „Nuomonių knyga“, 4 skyrius, 7 eilutė. Matai vaiki, aš tėvas, o tu vaikas. Ir jei tu ruošiesi miegoti po mano stogu ir valgyti mano maistą... tai elgsiesi taip, kaip aš liepsiu. O jei nori elgtis kaip pats tinkamas, tai eik ir... įsigyk savo stogą, po kuriuo galėsi miegoti ir elgtis kaip tinkamas. Tai yra auksinė taisyklė, sūnau. Tas, kas turi aukso, nustato taisykles. Kas tu manaisi esąs, vaiki? Kur tu buvai, kai mes šį namą nusipirkom ir sutvarkėm šią žemę... išvijome grizlius ir vaikščiodavome į mokyklą, 65 kilometrus, į kalną, per sniegą, basi?“ Kas iš jūsų augdami girdėjote šitas pasakas? Jūs žinote, apie ką kalbu. „Taigi išsiaiškinkime, sūnau, aš – tėvas, o tu – vaikas“. Manau, tą Dievas nori pasakyti Jobui. Dievas uždavė Jobui 84 klausimus. Jobas nei į vieną neatsakė, tačiau pakeitė savo nuomonę. Matote, Jobo problema yra tokia pati, kaip ir daugelio iš mūsų. Jis neturėjo tinkamo supratimo, koks yra Dievas. Atėjom prie 40 skyriaus. Dievas sako: „štai begemotas“ (Jobo 40,15 „behemot“ reiškia keistą, nežinomą žvėrį) Kad ir kas tai bebūtų, Jobas jį galėjo matyti, nes Dievas nelieptų tau daryti to, ko tu negali. Matote Dievas nepasakytų: „Dabar štai žiūrėk begemotas“, jei negalėtų parodyti begemoto. Tai yra gili teologija. Žinau, bet pamąstykime. Kai kuriuose Biblijos vertimuose išnašose parašyta, kad šis „begemotas“ galbūt yra dramblys arba begemotas (hippopotamas). Absurdas. Ne. Aš manau, kad tas „begemotas“ - tai ilgakaklis dinozauras. Yra 13 skirtingų ilgakaklių dinozaurų: Brahiozauras arba apatozauras, setazauras (su didele sėdyne) ... yra blandozauras ir su juo kalbėti reikia lėčiau. Manau, kad čia minimas begemotas yra brachiozauras. Sakoma, kad jis ėda žolę kaip jautis. Kai kas gali sakyt, kad pas juos parašyta, kad tai dramblys, o drambliai žolę ėda. Triušiai taip pat ėda žolę. Daug gyvūnų ėda žolę. Žiūrėkime į kitą eilutę: „Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse“. Didžiausia jo dalis yra pilvas. Tada galima sakyti, kad dramblių pilvai irgi dideli. Taip, žinau. Begemotų pilvai irgi dideli. Brachiozaurų pilvai irgi dideli. Štai jo pilvas irgi didelis. Ir jo. Tik jis labai serga, kas taip galėtų pozuoti? „Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą“. Palaukite, jo uodega kaip kedras. Ar kada matėte dramblio uodegą? Ar ji primena kedrą? O begemoto uodega? Tikrai ne kaip kedras. O jei brachiozauro? Jo uodega panaši į kedrą daug labiau nei anų. Prieš iškeliant išnašas Biblijoje,... manau, būtina jiems pasiskaityti ištrauką bent kartą ir tik tada rašyti komentarus. Tarp kitko, pamokslininkai, jei ruošiatės pamokslauti, tai bent kartą persiskaitykit, apie ką pamokslausit. Kita eilutė (Jobo 40,18): „Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai“. Jo kaulai labai stiprūs, apkrauti. Čia yra tikras dinozauro piršto kaulas, kurį gavau savo muziejuje Pensakoloje. Čia vienas iš brachiozauro sąnario kaulų. Dabar bus sudėtinga, tad atidžiai klausykit. Jo kaulai tokie dideli dėl to, kad jo kojų pirštai buvo dideli. Kas tą suprato be mano pagalbos? Keturi, penki, šeši. Jo kojų pirštai buvo dideli, nes jo kojos buvo didelės. Čia štai vaikas maudosi brachiozauro pėdos įspaude. Nuotrauka štai čia, pėdų knygoje. Jo pėda buvo didelė, nes ji turėjo laikyti didelę koją. Jo priekinė koja yra 6 m. aukščio. Didžiausias iki šiol rastas dinozauras yra 18 metrų aukščio iki galvos viršaus. Jis buvo rastas Oklahomoje. Sako, kad jiems prireiks apie 20 metų, kol iškas visus kaulus. Čia valstybinis projektas. Sakoma, kad kai jis buvo gyvas, svėrė maždaug 100 tonų. 100 tonų, tai 14 mokyklinių autobusų. Tai reiškia, kad jei jis ateitų ir užmintų jus, tai jo pėda jums „giliai įsirėžtų“. Taptumėte pica ant kelio. Beje, kalbant apie valstybinius projektus, aš noriu papasakoti apie savo išradimą. Jis mane padarys turtingiausiu žmogumi žemėje. Aš tiek sutaupysiu magistralinių kelių direkcijai, ... statybos brigadoms, paslaugų įmonėms, o taip pat ir kariškiams. Viskas, ko prašau, tai tik 10% nuo sutaupytų lėšų. Ir aš tapsiu turtingiausiu žmogumi žemėje. Aš išradau kastuvą, kuris gali stovėti pats. Taigi nereikės samdyti žmonių, kad jį paremtų. O, ačiū, ačiū. Kitoje eilutėje skaitome (Jobo 40,19), „Jis yra Dievo kelių pradžia“. Jis yra pradžia, hebrajiškai šis žodis yra re'-shiyth – viršininkas. Jis yra viršininkas, direktorius, jis yra didžiausias gyvūnas, kurį Dievas kada nors sutvėrė. Taigi čia nekalbama apie dramblį ar begemotą. Čia gali būti brachiozauras. Čia galime pamatyti tą būdą, kuriuo veikia šėtonas. Kai tik Dievas ką nors kuria, šėtonas stengiasi griauti. Dievas daro nuostabius dalykus, o šėtonas juos griauna. Klausimas jums: „Ar didis jūsų Dievas?“ Ar kada apie tai pagalvojote? Kai jūs melsdamiesi sakote „Tėve mūsų“, ar bent įsivaizduojate, su kuo kalbate!? Ar kada nors sustojote ir bent akimirką apie tai pagalvojote? Su kuo jūs kalbėsite maldoje? Turiu omeny, kai atsisėdate prie pietų stalo ir ruošiatės melstis, sakote: „Gerai, Dieve, laimink mūsų gaują kai griebsim pietus ir rysim saujom. Amen“. Mes laukiame Dievo kaip mažo šunyčio, kuris atbėgs, kai tik pašauksit. Ar ne taip? „Gerai Dieve, dabar jau atradau laiko tau, tai dabar klausyk mano maldų“. „Duok man tą, dar aną ir šitą, šį ir tą, ir dar štai tą ir nedelsk“. Ko gero, viskas apsiriboja tuo, ar ne? Ar kada nors stabtelėjote ir pagalvojote, su kuo kalbate? Ar didis jūsų Dievas? Ar jūsų Dievas pakankamai didis, kad galėtų jums nurodyti, kaip elgtis? Ar jums net nekyla klausimų dėl savo paties elgesio? Pavyzdžiui, ar Dievas jums sako, kokius drabužius vilkėti? 1 Timotiejui 2,9 parašyta: „Kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais“. Žinote, mano tėvas visada sakydavo: „Jei nedirbat, tai nesireklamuokit“. Ar Dievas jums sako kaip kirptis plaukus? 1 Korintiečiams 11,14 parašyta: „Jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus“. Prieš išgelbėjimą aš buvau paplūdimio gelbėtoju, gražiai įdegęs, ilgais, šviesiais plaukais. Perskaičiau šią vietą ir tariau sau, oho, man reikia kirptis. Tam proto daug nereikia. Dieve, tu nepatenkintas? Tada taip, pone. Iš tiesų tam proto nereikia. O jūsų Dievas ar didis? Kas jūsų gyvenime yra Dievas? Jei jis iš tikrųjų Dievas, tada skaitykite Knygą ir elkitės, kaip jis liepia. Ir reikalas baigtas. Ar Dievas sako jums, kaip kalbėti? Efeziečiams 4,29 parašyta: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų“. Ar viskas, kas išeina iš jūsų lūpų, patinka Dievui? (Luko 6,45) „Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis“. Čia, beje, nebloga eilutė, kurią galima pasakyti, kai kas nors keikiasi. Ar Dievas valdo jūsų televiziją, ką jūs žiūrite? Psalmėje 101 pasakyta: „Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu“. Ar jūs žiūrėjote į tai, kas nedora? Įsivaizduokite, kad sugalvojote taisyklę, kurią įvedate savo namuose. Jeigu per televizorių išgirstate keiksmažodį, išjunkite jį 2 valandom. Jei per televizorių matote, kad kas netinkamai apsirengęs, išjunkite jį 2 valandoms. Jei matote, kad kas nors geria alkoholį, išjunkite jį 2 valandoms. O ką, jei tokias 3 paprastas taisykles įvestumėte savo namuose? Kiek laiko galėtumėte žiūrėti televizorių? Negalėtumėte. Taigi galite jį parduoti, o tuos 30 dolerių per mėnesį už kabelinę televiziją galėsite skirti misijoms. Ir tada visą pasaulį galėsime laimėti Kristui, ar ne? Ar Dievas jums sako, kokios muzikos klausyti? Efeziečiams 5,19 parašyta: „Kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis... giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį“. Ar Dievui patinka jūsų muzika? Žinote, Dievui patinka muzika, Jis ją sukūrė. Tačiau šėtonas išrado priešišką Dievui muziką, kurios klausyti nederėtų. Kažkas manęs kartą paklausė, ar žinau kas išeina, ... kai kantri muzikos įrašą grojate iš kito galo. Atsakiau, kad nežinau. Atgauni žmoną, atgauni šunį, savo džipą ir išeini iš kalėjimo. Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Ar žinote, kad Dievas sukūrė santuoką, šeimą ir seksą? Jis visa tai sukūrė ir nori, kad tai būtų nuostabu. Jis nustatė keletą taisyklių: berniukai, nelieskit mergaičių, kol jų nevedėte. O jei jūs jų nenorite, tai prie manęs nelįskit. Jūsų padermę mačiau San Fransiske. Dievas nustato taisykles. Jis tai daro dėl to, kad nori jums geriausio. Jis sako, kad (Patarlių 6,26) „neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę”. Dievas nenori, kad jūs būtumėte medžiojamas dėl brangios gyvybės. Jis nori, kad jūs turėtumėte brangią gyvybę. Ar žinote, kodėl tos Holivudo žvaigždės turi tuoktis kas 6 mėnesius? Britni Spiers santuoka truko 55 valandas; Dženifer Lopez – 7 mėnesius; Brandžio Norvudo – mažiau nei 2 metus; Za Za Gabor santuokoka – 1 dieną. Tai žinote, kodėl jiems vėl reikia tuoktis po 6 mėnesių? Jie ieško nuostabaus gyvenimo. Jie jo neturi. Dabar atidžiai paklausykite, nekreipkite dėmesio į Holivudą. Jie neturi supratimo, nenumano, kaip jų gyvenimas gali tapti nuostabus, brangus. Jei norite gyventi brangų, nuostabų gyvenimą, nesusitepkite ... iki kol jūs eisite bažnyčioje tarp eilių ir pamokslininkas jūsų paklaus: „ar imi“ ir jūs imsite. Ir ką jie bedarytų, tu lik ištikimas tam vieninteliam iki savo gyvenimo galo. Tai yra Nuostabusis, gyvenimas. Nė sekundę netikėkite Holivudu. Jie neturi žalio supratimo, kaip geriausia gyventi. Dievas sutvėrė gyvūnus, kiekvieną gyvą kūną, ... kaip tai pasakyta Pradžios 1,21. Dievas sutvėrė dinozaurus. Jis sutvėrė, tačiau šėtonas tarė, „žinote, turi būti būdas, kaip dinozaurus panaudoti prieš Dievą“. Tačiau Adomo jis apgauti negalėjo, tik ne su dinozaurais – Adomas juk ir pavadino juos dinozaurais. Ar įsivaizduojate, kad Šėtonas prieina prie Adomo ir sako: „Klausyk Adomai, ar žinojai, kad dinozaurai gyveno prieš milijonus metų?“ Adomas atsakytų: „Gal tu kvailas? Štai čia vienas mano kieme vyšnias nuo medžio ėda... Ką nori pasakyti, sakydamas „prieš milijonus metų““? Šėtonas negalėjo apgauti ir Nojaus. Šis juos kasdien maitino visus metus, kol tęsėsi Tvanas. Tačiau per likusius 4.000 metų dinozaurai tapo retenybe. Jie krito ar buvo žudomi, ar kitaip mirė. Iki 1809 m. jie buvo bene išnykę ir štai, kažkas rado kaulus ir juos sudėliojo. 1809 m. pirmasis mums žinomas dinozauras buvo sudėliotas muziejaus ekspozicijai. Šėtonas buvo ten ir pagalvojo: „O, tai gera galimybė!“ Šie padarai gyveno tuo pačiu metu kaip ir žmogus. Aš tai žinau, ir Dievas žino. Tačiau šie žmonės to nežino. Taigi šėtonas nusprendė: „Pradėsiu pasakoti, kad jie gyveno prieš milijonus metų. O jei jie patikės, jų tikėjimas Biblija susvyruos“. Ir ką jūs manote, tas planas suveikė. Paskutiniuosius 200 metų vaikai nueina į darželį ir gauna tokių knygų. Pavadinimas „Aš galiu skaityti apie dinozaurus“. Kas nors gali pabandyt atspėt, koks yra ten pirmasis sakinys? „Prieš milijonus metų“! Kiek vaikų taip mokomi jūsų mieste? Savo pinigus jūs mokate už kitos kartos naikinimą. Na gal tai jūsų ir nejaudina, bet mane jaudina. Ir jei pagalvosite, kad aš palieku savo žavią žmoną ir keliauju po pasaulį... keliauju maždaug 200 dienų per metus. Pernai skridau 215 kartų ir skaičiau paskaitas ar dalyvavau debatuose daugiau negu 900 kartų. Jei galvojate, kad nuostabią žmoną ir 4 vaikaičius palieku tik dėl to, kad mėgstu keliauti - tai klystate. Verčiau sėdėčiau namie, bet juk vyksta karas! Kas nors turi įspėti būrius: „Ei, kylam! Imkite ginklus. Pirmyn.“ Planetoje milijonams vaikų plaunamos smegenys, o tam šėtonas naudoja ir dinozaurus. Beveik visose knygose rašoma „Prieš milijonus metų“, o taip pat yra ir tokių krikščionių, kurie šią temą ignoruoja, nes neranda atsakymo. Parašyta (2 Timotiejui 2,15), „Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku...“ Sužinokite atsakymą ir pasidalykite juo su kitais. Knygoje rašoma „Prieš milijonus metų“. Kaskart, kai nuvykstu į muziejus, mano kraujas užverda. Matote, pro jų puikius stendus ir dinozaurų skeletus praeina šimtai vaikų. Ir atspėkit - kas parašyta ten apačioje? „Prieš milijonus metų“. Krikščionys to, rodos, nesupranta – muziejai ir mokslo centrai yra kitos bažnyčios. Ten jie skelbia kitas evangelijos, lygiai kaip ir jūs bandote skelbti Evangeliją. O jie savo evangelijos skelbimui naudoja mokesčių pinigus. Viskas vyksta taip: „Prieš milijonus metų“... Biblijoje rašoma, kad begemotas (keistas, nematytas padaras) guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse. Žodis „fenz“ senąja anglų kalba reiškia „pelkė“. Ar žinojote, kad didžiausia pasaulio pelkė yra Afrikos viduryje? Ši milžiniška pelkė vadinama Likovalos pelke. Dauguma amerikiečių neįsivaizduoja, kokio dydžio yra Afrika. Štai taip Afrika atrodo šalia JAV. Afrika yra milžiniška. Likovalos pelkė yra Floridos valstijos dydžio, 140,000 kvadratinių km. Pelkė yra milžiniška. Ar žinojote, kad 80% jos teritorijos šiandien dar netyrinėta? 1885-aisiais Kongo respubliką Afrikoje užėmė Belgija. Daugelį metų ji buvo vadinama Belgijos Kongo. 1960-aisiais juos išvadavo komunistai. Ar žinote kaip komunistai išvaduoja? Jie visus išžudo. „Štai, dabar jūs laisvi“. Nuo 1700-ųjų išlikę pasakojimų apie pelkę. Tada atvyko pirmieji misionieriai. Jie pasakojo, kad pelkėje vis dar gyvena dinozaurai! Dinozaurai dar gyvi? 1910-iais „New York Herald“ laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis apie dinozaurus, kurie gyvena Afrikos pelkėse. Čia straipsnis iš 1948-ųjų „Saturday Evening Post“ apie tai, kad Afrikoje „Gali būti dinozaurų“. Vienas medžiotojas, ponas Gobleris, grįžo iš Angolos. Keiptauno laikraščiui „Cape Argus“ jis pareiškė, kad matė... ...„didelį gyvūną, kurio apibūdinimas tiktų tik dinozaurams“. Vietiniai gyventojai juos vadina „Čipekve“. Centrinėje Afrikoje jie vadinami Ngururi. 1980-iais ten į ekspediciją nuvyko Rojus Makalis. Tam jis išleido ketvirtį milijono dolerių. Kitais metais jis vėl nuvyko į tą pelkę. Jis teigė, kad tai nykiausia vieta žemėje. Juos puolė maždaug tūkstantis uodų per valandą. Ištisai, kaip dulkių spiečius aplink kraujo ištroškę uodai. 35 laipsniai Celsijaus karščio, 95% drėgumas. Jiems keliaujant po pelkę vietiniai gyventojai pasakojo apie tokį gyvūną „Mahomba“. Jis paklausė, kas tai yra, ir parodė į krokodilą. Jie atsakė: „Taip, tai Mahomba". Tada jis paklausė, kokio dydžio jie būna. Jie smėlyje žingsniais parodė 15 m. ilgį. Ir jei jūs pigmėjus, 1,3 m. ūgio, tai 15 m. krokodilas jums atrodo labai didelis. Kiekvienas pasakys, kad krokodilai didesni nei 5 su trupučiu metrų neauga. Nemanau, kad taip. Toje pačioje pelkėje, kiek anksčiau tą vasarą jie užmušė 7,3 m. krokodilą. Aišku, vietiniai pasakytų: „O, jums reikėtų pamatyti didžiuosius!“ Vietiniai gyventojai pasakojo ir apie kitą gyvūną, kurį vadino „Mokele-Mbembe“. Mokele-Mbembe? ...Kas gi čia toks? Jei parodytumėte apatosauro paveikslėlį, jie pasakytų, kad tai „Mokele-Mbembe“. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad šie gyvūnai gyvena po vandeniu. Jie yra labai reti ir gyvena centrinės Afrikos pelkės gilumoje. Naktimis niekas ten nevaikšto ir neuždega šviesų. Gyvūnus galima pamatyti anksti ryte arba vėlai vakare, kai jie išlenda. Jų mėgstamiausias augalas yra molombo. Čia dr. Makalis laiko molombo. Dr. Makalis buvo Čikagos universiteto mikrobiologijos profesorius. Jis į ekspediciją vyko rimtai tyrinėti ir stebėti. Grįžęs parašė knygą „Gyvieji dinozaurai“. Jis tiki evoliucija, tačiau jo knyga yra apie įrodymus,... ...kad Afrikos pelkėse vis dar gyvena dinozaurai. Jie rado šių gyvūnų pėdsakų. Mano draugas misionierius Eugenis Tomas ten gyveno 43 metus. Dabar gyvena Ohajuje. Čia jo tel. numeris, galite paskambinti. Jis pasakojo, kad 2 pigmėjai iš jo bažnyčios vieną tokį užmušė ir suvalgė. Dinozaurą. Ten jau seniai pasakojama apie šiuos gyvūnus, gyvenančius toje pelkėje. Vienas Belgijos Kongo biologas apie 800 kilometrų keliavo upe ir pasakojo, kad matė vieną šių gyvių. Deja, dėl didelės temperatūros ir drėgmės sugedo jo kamera. Yra daug pasakojimų apie dinozaurus, gyvenančius toje pelkėje, galite patys pasidomėti. Viena grupė pasakojo, kad jie yra tamsiai rudi, jų oda slidi ir lygi. Ilgas kaklas ir mažytė galva. Jie jį matė ir girdėjo. Jis riaumojo. Jį matė netgi valdžios tarnautojai. „Boston Herald“ laikraštyje buvo netgi pasakojimai apie grupę, kuri vyko pažiūrėti dinozauro. Dinozauro, kuris yra gyvas ir gyvena beveik netyrinėtoje Kongo pelkėje. Tereikia tik surinkti „Kripto zoologija“ (Crypto Zoology), kur „kripto“ reiškia paslėptą, o „zoologija“ – gyvūną, ir rasite galybę medžiagos apie vis dar gyvenančius dinozaurus. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad šie gyvūnai gyvena upės šlaitų olose. Viljamas Gibonsas Kongo pelkėje buvo jau 4 kartus. Aš kartu su juo parašiau knygą vaikams „Nagai, žandikauliai ir dinozaurai“. Viljamas Gibonsas man parašė laišką. Jame rašo: „Mūsų gidas Piere Sima teigia, kad ... mes buvome pirmieji baltieji, patekę į mišką ir pelkes, kurios ribojasi su Boumba upe“. Visi mūsų informatoriai, išskyrus vieną kamerūnietį musulmoną, buvo tik Baka pigmėjai. Jie visi žino apie žinomus ir nežinomus gyvūnus pelkėje. Ir jie nemano, kad Le'Kela-bembe (čia kita kalba) yra neįprastas gyvūnas. Jie bijo šio gyvūno dėl jo žiaurumo puolant begemotus, dramblius ir krokodilus. Šie gyvūnai yra visiškai nepakantūs kitiems stambiems gyvūnams, gyvenantiems jų upės teritorijoje ir valdo didelius upės plotus ten, kur yra maisto. Ten yra sutinkami du gyvūnai, veikiausiai dinozaurai Mokele-Mbembe ir N'Goubou. Klausinėjau vienos Baka poros, dirbančios Piere plantacijoje. Kaip ir dauguma pigmėjų, jie gerai pažįsta vietinę augmeniją ir gyvūniją. Parodžiau jiems knygą su visais žinomais Afrikos gyvūnais ir dinozaurų paveikslėliais. Jie atmetė maždaug 98% dinozaurų paveikslėlių - išskyrus 2. Šiuos jie pasirinko nedvejodami. Vienas jų buvo dinozauras su kojomis, panašiomis į driežo, o kitas buvo triceratopas. Ir dėl ko kažkam viduryje Afrikos reikėtų teigti, kad „Taip, tokius matėm“? Misionierius Kalis Bombay daugelį metų gyveno Kenijoje. Jis teigė, kad jie su žmona vieną tokį matė, tačiau briaunos buvo didesnės, kaip stegozauro. Pietų Amerikoje yra milžiniškos Amazonės džiunglės. 1907 m. britų pulkininkas P.H. Favcetas buvo pasiųstas ten pažymėti sienos tarp Brazilijos ir Peru. Jis buvo karališkojo inžinerinio dalinio karininkas ir garsėjo tuo, kad skrupulingai užrašinėjo faktus. Kaip pats teigė, Beni pelkėje jis matė diplodoką. Vietiniai aplinkinių genčių gyventojai sakė: „A, taip. Jie čia gyvena, pelkėje“. Pulkininko Favceto sūnus nupaišė jų pėdsakų eskizus. Žurnalas „Scientific American“ („Mokslo Amerika“) 1883 m. išspausdino straipsnį. Tada jie dar nebuvo pasišventę evoliucijai. Tokio straipsnio šiandien šis žurnalas jokiu būdu neišspausdintų, nes dabar jie yra pasišventę evoliucijos teorijos apsaugojimui. Tačiau tada jie rašė: „Brazilijos ministras La Paze Bolivijoje persiuntė užsienio reikalų ministrui Rio de Žaneire nuotraukas ir piešinius vieno neįprasto dinozauro, kuris buvo užmuštas Benyje 36 šūviais. Prezidento įsakymu kūnas buvo išdžiovintas ir išsiųstas į La Pazą“. Jis buvo 12 metrų ilgio nuo snukio iki uodegos galo. Jis buvo žvynuotas, ilgu kaklu, dideliu, beveik siekiančiu žemę, pilvu. Profesorius Gilaveti, ištyręs šį gyvį nustatė, kad jis yra vienas iš išnykusių rūšių egzempliorių. Toje teritorijoje indėnai darosi tokios pačios formos molinius indus. Ko gero, jie yra gamtoje matytų dalykų vaizdiniai. Dinozaurai? Prieš tris dienas, man važiuojant į Indianą, paskambino vienas misionierius, vardu Vaughanas Gofas. Jis pasakojo, kad ten, kur jis gyvena, vietiniai gyventojai pasakoja apie driežą, kuris yra 9 m. ilgio ir 1,5 m. aukščio. Jis leidžia griaudžiantį garsą priešui gąsdinti. Vietiniai Vaivai indėnai jį vadina „Urufere“ ir labai jo bijo. Jei norite pakalbėti apie ten pelkėje gyvenančius dinozaurus, galite jam parašyti. Čia yra milžiniška gyvatė, užmušta prieš keletą metų. Jos ilgis 10,7 m. Ji prarijo žmogų, užmigusį darbe. Neužmigti darbe yra verta, brangieji! Indonezijoje buvo pranešta, kad ji buvo 15 m. ilgio. Nežinau ar tai tiesa, ar ne. Galbūt žmonės ir padidino, tačiau čia pranešama apie milžinišką gyvatę. Pulkininkas Persis Favcetas užrašė, kad užmušė 19 m. anakondą, kuri gąsdino vietinius gyventojus. Jie tada sakė: „Pulkininke, jei buvo viena, turi būti ir kita!“ 1933 m. Brazilijoje Kolumbijos pareigūnai užmušė 30 m. gyvatę. Jos storis buvo 1,8 m. Svoris 2 tonos. Vienas virėjas iš Amazonės viešbučio pasakojo matęs 30,5 m. ilgio gyvatę. Kariškiai ją sugavo po to, kai ji suėdė 2 kareivius. Jos galva buvo 1,5 m. ilgio. Reuters naujienų tarnyba 1997-aisiais pranešė apie 39,6 metrų gyvatę. Kita gyvatė plaukė Amozonės upe. Niekas nedrįso jos bakstelėti patikrinti, ar ji gyva. Liudininkai pasakojo, kad ji buvo 46 m. ilgio. Amazonė yra milžiniška. Vienas buvęs mano studentas, dabar misionierius, sakė, kad Amazonės upė maždaug per vidurį yra 14,5 km. pločio. Amazonė yra ilga ir plati upė! Škotijoje yra Lochneso ežeras. Ar girdėjote apie Lochnesą? Lochnesas yra labai didelis, 39 km. ilgio, 2 km. pločio, 275 m. gylio ežeras. Jis yra toks didelis, kad jame iš karto galėtų nuskęsti visi pasaulio gyventojai. Jame tilptų viso pasaulio gyventojai. Visi 6 milijardai. Jis milžiniškas. 1933-aisiais kalno šlaite buvo nutiestas kelias. Iki to laiko norint pamatyti ežerą tekdavo lipti per kalną arba apie 11 km. plaukti upe aukštyn. Taigi nedaug kas ten vykdavo, gyventojų taip pat mažai. Kai 1933-aisiais buvo nutiestas kelias, tais metais buvo užfiksuoti 52 atvejai, kai buvo pastebėta Lochneso pabaisa. Autorius sako, kad iki 1960-ųjų, kai buvo išleista ši knyga, buvo užfiksuoti 9.000 atvejų, kai buvo pastebėta pabaisa. Šiandien užfiksuota daugiau negu 11.000 atvejų, kai pranešta apie pastebėtą Lochneso pabaisą. 11.000! Aišku, kai kurie yra netikri ir falsifikuoti. Kai kuriais laikraščiais, pateikiančiais galybę antgamtinės informacijos, aš netikėčiau. Seras Piteris Skotas yra Parlamento narys. Jis teigia ją matęs. Jo įsitikinimu – tai plezeozauras. Beveik visi, kas ją matė, teigia kad ji yra kaip šis gyvūnas - plezeozauras. Ilgas kaklas, keturi ilgi pelekai. Vienas liudininkas parašė knygą, kurioje sako: „Kai kurie žmonės mano, kad Nesė yra plezeozauras, tačiau šioje teorijoje jie daro klaidą, nes manoma, kad plezeozaurai išnyko prieš 70 mln. metų“. Ak, tai štai kas blogai šioje teorijoje! Jie „tiki“ evoliucija. Manau, jog evoliucijos teorija yra didžiausia kliūtis mokslo tyrimams, kurie buvo vykdomi. Žiūrėkite į faktus ir pamirškite teorijas. Pirmiausiai įvertinkite faktus ir tik po to darykite išvadas. Vienas žmogus, vardu Artūras Grantas, Nesę pamatė naktį važiuodamas motociklu. Jis pasakojo: „Puikiai ją mačiau. Vos į ją neatsitrenkiau savo motociklu. Jos kaklas buvo ilgas, akys didelės, apvalios, galva maža. Uodega maždaug 1,5-2 m. ilgio. Visa ji buvo maždaug 4,6-6 m. ilgio“. is sakė šį bei tą suprantąs apie gyvūnijos istoriją, nes studijavo veterinariją. Jis sakė: „Niekada gyvenime nieko panašaus nesu matęs!“ Štai piešinys to, ko jis vos nepartrenkė motociklu. Atrodo kaip 6 m. ilgio plezeozauras. Aleksanderis Cempbelas 47 metus dirbo Lochneso gamtosaugininku. Jis teigia Nesę matęs 18 kartų. Štai jo piešinys. Daugybė žmonių bandė sugauti Lochneso pabaisą. Jaukui jie naudojo įvairiausius dalykus, ko net nesugalvotum. Visgi kol kas niekas jos nesugavo. Ežeras labai didelis, tačiau yra daug Nesės piešinių. Viena šeima pasakojo, kad matė, kai ji įsikandus tempė avį. Vienas žmogus nufotografavo jos kuprą virš vandens, o kaklas čia toliau dešinėje. Leidykla „Reader's Digest“ spausdindama nuotrauką nupjovė kaklą (jie viską nupjauna). Maklaudas pasakojo, kad ją stebėjo 9 minutes per savo žiūronus ir nupiešė 4 piešinėlius to, ką matė. Maklaudas sakė: „Manyčiau, pabaisa atrodo taip“. Jums tereikia pažiūrėti tas TV laidas, kuriose kalbama apie Lochneso pabaisą. Tūkstančiai žmonių prieš kameras galėtų pasakyti: „Aš ją mačiau“. „Pasaulio enciklopedija“ pasamdė ir iš Pietų Karolinos atsivežė povandeninį laivą. Vienas jų pasakojo, kad vanduo buvo toks tamsus, jog net nesimatė laivo priekio. Lochnesas yra kaip didelė purvo duobė. Nusileidus kelis metrus gilyn matomumas yra nulinis. Nieko negalima pamatyti. Japonai atsivežė 24 laivus ir išnaršė ežerą. Jie teigė sonaru ištyrę visą dugną. Jie sakė, kad tai gilus ežeras ir raukšlėtas kaip razina. O į šonus driekiasi urvai, galbūt su oro ertmėm. Šis gyvūnas gali įlįsti po kalnu, ten kvėpuoti ir gyventi. Vienas žmogus nufotografavo deimanto formos peleką po vandeniu. Vėlgi buvo manoma, kad tai plezeozauras. „Reader's Digest“ šią nuotrauką išspausdino 1978-aisiais. Nuotraukoje ant grindų matyti Nesė su pražiotu snukiu. Apie Lochneso pabaisą būtų galima pasakoti visą dieną. Manoma, kad ši 1933-ių m. nuotrauka yra padirbta, ir galbūt taip ir yra, aš to nežinau. Įdomu tai, kad reikėjo laukti, kol mirė paskutinis su ja susijęs asmuo ir tik tada paskelbti, kad ji padirbta. O kaip dabar patikrinti tiesą? Yra ir kitų keistų ežerų, ne vien Lochnesas. Yra Lochlochis, taip pat Lochmoraras ir kiti, kuriuose, kaip teigiama, buvo pastebėta keistų gyvūnų. Viena vadinama Morgauru, šalia Anglijos esančios Kornvalio jūros pabaisa. „English Channel“ sukaupęs daug pranešimų apie panašius padarus. 1749-ais m. Anglijoje buvo sugautas vienas padaras, panašus į aligatorių, tačiau jis buvo su 2 pelekais, kūnas padengtas nepramušamais žvynais bei turėjo 5 eiles dantų. 1934-iais m. tokį padarą jūra išmetė į krantą Normandijoje, Prancūzijoje. Štai vienas žmogus žiūri į jį ir rodo žvynus. Pora mokslininkų pasakojo, kad 1905-ais m. Brazilijoje šis gyvis praplaukė pro jų laivą. Tuo metu jie viską papasakojo moksliniam žurnalui. Ant šio padaro nugaros atsikišęs 1,8 m. aukščio, 0,6 m. pločio pelekas, o ant 2-2,4 m. ilgio kaklo laikosi mažytė galva. Du patyrę britų gamtininkai pranešė apie pastebėtą gyvį. Vėlgi, mes visą dieną galime praleisti pasakodami pranešimus apie pastebėtus padarus. 1977-aisiais šis padaras buvo ištrauktas japonų žvejybos laivo tinklais. Jis buvo 10 m. ilgio ir svėrė 1800 kg. Jie nesuprato, kas gi čia toks. Kapitonas sakė, kad nežino, kas čia toks, bet žino, kad jis smirda. Padėjus jį ant denio jis lūžo perpus. Jie nupaišė daugybę eskizų, 5 kartus nufotografavo jį ir išstūmė per bortą. 1977-aisiais šiam įvykiui pažymėti Japonija išleido pašto ženklą. Kai kas sako, kad čia galėjo būti milžinryklis. Ir aš su tuo sutinku - tai galėjo būti milžinryklis. Tačiau laivo žvejai teigė: „Mes žinome, kas yra milžinryklis ir žinome, kad tai ne jis“. Milžinryklių galva pūva vėliausiai. Štai čia yra milžinryklis. Ten galėjo būti ir milžinryklis - man tai nesvarbu. Nustatyta, kad proteinai atitinka 96%. Aš tą žinau, tačiau niekas nematė plezeozauro proteinų, kad galėtų įsivaizduoti, kokie jie. Žmonės ir beždžionės yra panašūs, tačiau turi daug skirtumų. Dėl to labai ginčijamasi - man tai nesvarbu. Tačiau kai tik paminiu 1977-ųjų japonų laimikį,kai kuriuos net suriečia. Rusai praneša apie ežere gyvenantį padarą, kurį vadina „Ežero paslaptimi“. Šis padaras panašus į dinozaurą, kurį 1994-ais m. Rusijoje išmetė jūra. Jis buvo 12 m. ilgio. Čia iš tikrųjų yra padirbta ryklio nuotrauka. Kažkas „Fotošopu“ padarė ją panašią į plezeozaurą, tačiau tai tik padirbta nuotrauka. Taigi atsargiai - yra daug klastočių, dėl to net klausimas nekyla, tačiau klastočių buvimas nepaneigia originalų buvimo faktų. 2004-ais m. daugybė žmonių Papua, Naujojoje Gvinėjoje, teigė matę padarą, panašų į dinozaurą. 3 metrų aukščio, uodega kaip aligatoriaus, o galva kaip šuns. Tai įvyko Kokopo miesto saloje. Viena moteris pasakojo, kad pamačius jį pabėgo, nes išsigando. Ji matė 3 metrų aukščio padarą su šuns galva ir krokodilo uodega. Internete galite daug pasiskaityti apie šį padarą, matytą 2004-aisiais. Japonai taip pat pasakoja matę tokių gyvūnų. Jų buvo pastebėta tiek šiaurinėje Hokaido saloje, tiek ir pagrindinėje Japonijos pietinėje saloje. Ikeda ežere ją vadina „Isi“. Kinijoje pranešta apie vieną NPO, neatpažintą plaukiojantį objektą. Taip pat pranešta apie pastebėtus šiuos gyvius Norvegijoje ir dviejuose Švedijos ežeruose. Storjon ežere juos vadina „Storsjoodjuret“. Norvegijoje taip pat yra gyvis, panašus į Lochneso pabaisą. Šimtai žmonių sako jį matę. Apie jį retkarčiais praneša žiniasklaida, kaip ir apie Lochneso pabaisą. Kanadoje taip pat yra pranešimų apie pastebėtus padarus, Kanados ežerų pabaisas, kanadietiškas Nesės pusseseres. Kelvonos mieste yra Okanagano ežeras. Šis ežeras milžiniškas - 130 km. ilgio. Pora kartų Kelvonos mieste skaičiau paskaitas. Vietos gyventojai tą padarą vadina „Ogopogo“. Ten ant mūsų stalo yra knyga „Ogopogo“, galite nusipirkti. Ji panaši į Lochneso pabaisą. Tūkstančiai žmonių tikina ją matę. Štai šiame straipsnyje sakoma: „Jie yra paskutinieji iš tūkstančių, kurie matė kažką keisto" ... šiame siaurame 30 km. ilgio ežere. Vienas žmogus perplaukė šį ežerą išilgai. Jis pasakojo, kad šis padaras praplaukė po juo ir mirtinai jį išgąsdino. Turiu laikraščių straipsnių, pamišusių dėl to. Vienas pasakoja: „Aš du kartus mačiau Ogopogo“. Kartą klausinėjau Džono Karuzo, kuris su šeima miegojo laive tame ežere. Jie plaukiojo po ežerą savo didžiuliu laivu, kai kažkas atsitrenkė į dugną. Šis smūgis juos pažadino. Buvo rytas. Jie išėjo į denį ir pamatė Ogopogo, kuris plaukė per ežerą. Tada jis nubėgo pasiimti savo kameros. Kol atbėgo, Ogopogo jau buvo gana toli, tačiau jis man davė įrašo kopiją. Gyvis jau buvo per toli, kad būtų galima įžiūrėti detales, tačiau jis teigė: „Klausyk broli Hovindai, aš mačiau Ogopogo!“ Daugybė žmonių galėtų prieš kamerą pasakyti, kad matė Ogopogo. Vienas jų iš Kadboro-Bėjaus, Britų Kolumbijoje. Apie tai yra knyga, jei tik norėsite paskaityti. Kašaloto pilve buvo rastas kūdikis Kadi. Pasakojama, kad jis buvo su trumpais, smailėjančiais pelekais bei ilgu kaklu ir galva, panašia į arklio. Vienas žmogus tokį mažylį sugavo tinklu. Prieš paleisdamas nupiešė. Jis nežinojo, kas čia toks, todėl jį paleido. Kalbėjausi su juo gal valandą. Jie keturiese žvejojo Kanadoje. Padaras pradėjo vytis jų valtį nuo Keip Seibl salos, Naujojoje Škotijoje, kai aš ten pamokslavau. Jį sutikau 1992-aisiais. Jis pasakojo, kad tada jam buvo 67 metai. Ten jis žvejodavo nuo penkerių. Šis 12-15 m. ilgio padaras jų laivą vijosi apie 1,5-3 km. Jis pasakojo, kad gyvio kaklas buvo 0,6 m. storio ir kokių 2,5-3 m. ilgio, o akys buvo apie 23 cm. dydžio. Jis teigė, kad buvo apie 9,5 km. nuo Keip Seibl salos. Ir sakė, kad daugiau jo pamatyti nenorėjo. Taip pasakojo man. Šį padarą jūra išmetė ant kranto Niufaundlende, Kanadoje. Kai kada jūra į krantą išmeta didelių daiktų. Kartais išmeta banginio odą. Banginis nugaišta, jį suėda, o poodinis sluoksnis išmetamas. Kartais tai būna milžinryklis. Šį daiktą išmetė į krantą Parker Kove, Kanadoje. Kalbėjau su daugybe jį mačiusių liudininkų. Daugelis ėjo pažiūrėti, kas čia toks. Nemanau, kad buvo tiksliai nustatyta, kas čia toks. Galbūt milžinryklis, niekas tiksliai nežino, tačiau jo dabar nėra. Žmonės išsinešiojo gabalais. Stuburiniai labai panašūs į ryklius, labiau nei kitos rūšys. Įdomu, kad jūra į krantą išmeta tokių daiktų. Parduodame knygą „Pabaisa! Pabaisa!“ Ji apie Šiaurės Amerikos ežerų pabaisas ir jūros drakonus. O štai čia gera Lauren Koleman knyga. Jis yra kriptozoologas, tačiau ir evoliucionistas. Kartą 3 valandas kalbėjau su Žaku Boisvertu. Jis domisi pranešimais apie matytus keistus dalykus Memphremagogo ežere. Jis yra tarp Vermonto ir Kvebeko, Kanadoje. Šimtai žmonių pasakoja Memphremagogo ežere kažką matę. Keistų gyvių pastebėta ir Potomako upėje. Čia knyga apie didįjį Naujosios Anglijos jūrų drakoną. Šalia Konektikuto ir Rodo yra tokia Blok sala. Daug kas tvirtina ten matę plaukiojančius padarus. Jį vadina „Blokneso pabaisa“. 1996-ais m. jūra į krantą išmetė vieną padarą, o 2004-ais – kitą. Jie, mano žiniomis, nebuvo identifikuoti. Aš apie tai klausinėjau daugelio skirtingų žmonių. Erio ežere taip pat yra toks padaras. Ten yra posakis: „Erio Besė panaši į Nesę“. Jis yra 11 m. ilgio padaras su gyvatės galva. Retkarčiais apie Erio ežero pabaisą parašo laikraščiai. O ant Erio ežero kranto buvo rastas negyvas kažkokio padaro kūdikis. Vienas žmogus jį pasiėmė, iškimšo ir pastatė. Jis yra iškamšų meistras. Jis pats klausia: „Sakykit, kas čia toks? Aš nežinau!“ Dr. Baugh nusipirko tą iškamšą ir turi ją savo muziejuje Teksase. Ji nebuvo identifikuota. Nežinoma, ar ji nėra padirbta. Niekas nežino. Labai įdomus mažas Kramtukas. Klausinėjau vieno šerifo; jis pirmasis pamatė Skituato uosto pabaisą. Ji buvo 15 m. ilgio. Ją jūra išmetė ant kranto. Visi pradėjo ją pjaustyti gabalais. Kol ją nufotografavo, ji jau buvo stiprokai išmėsinėta. Vieni tikino, kad tai milžinryklis, kiti sakė, kad tai tikras jūrų drakonas. O sveikatos apsaugos skyrius pasakė: „Mes nežinome, bet jis smirda, taigi reikia jį iš čia pašalinti“. Padarą susprogdino dinamitu. 1925-ais m. Kalifornijoje jūra išmetė ant kranto tokį Kramtuką. Čia yra galva, o čia kaklas, štai čia dešinėje. Vien tik kaklas buvo 6 m. ilgio. Visi jį apžiūrinėję teigė, kad tai plezeozauras - su 6. ilgio kaklu! Vienas ateistas laiške man rašė: „Hovindai, ar jūs toks kvailas, kad nesuprantate, jog tai banginis?“ Aš paklausiau: „O tai kur iš tikrųjų yra banginio kaklas“? Turėtų būti kažkur tarp galvos ir pelekų. Jis atsakė:„Tai itin reta banginių rūšis". Na taip, itin reta rūšis, su 6 m. ilgio kaklu. Tie kas matė, sakė, kad tai plezeozauras. Kodėl taip sunku tuo patikėti? Žinote kodėl žmonės priešinasi tokiems aiškinimams? Nes tai prieštarauja evoliucijos teorijai. Jiems patinka evoliucijos teorija, nes ji juos atleidžia nuo atsakomybės prieš Dievą. Todėl jiems ši teorija ir patinka. Apie kriptozoologiją galime kalbėti visą dieną. Aš ją studijavau metų metus. Kalbėjau su šimtais žmonių, kurie teigė, kad matė gyvą dinozaurą. 1969-aisiais Niujorke uosto policija upe prieš srovę persekiojo kažką žymiai didesnio nei banginis. Jie tada nieko nesugavo. Tai galėjo būti zeuglodonas ar basilozauras. Nežinau kas. Tačiau Niuporte, Arkanzase, iki 1973-ųjų daugybę kartų buvo pastebėta Baltosios upės pabaisa. Akivaizdu, kad dabar dingo. Arkanzase senatas priėmė rezoliuciją. Joje sakoma, kad draudžiama kankinti, erzinti ar užmušti Baltosios upės pabaisą. Nuo Džuniperio, Floridoje, krantų buvo galima pamatyti kažką panašų į dinozaurą, plaukiojantį vandenyne. Galite patys pasiskaityti straipsnius apie tai. Daug tokios informacijos yra mano tinklapyje www.drdino.com. Patys galite pasiskaityti. Tarp Niujorko ir Vermonto yra Čampleino ežeras. Daugybė žmonių tvirtina šiame ežere matę pabaisą. Kalbėjausi su Sendi, ji nufotografavo tai. Klausiau: „Sendi, ar manote, kad matėte dinozaurą?“ Jis atsakė: „Ne, aš žinau, kad mačiau dinozaurą". Ji, jos vyras ir 2 vaikai jį stebėjo 10 minučių. 58 Etan Aleno žmonės tvirtina ežere matę kažkokį padarą. Nežinau, gal jie paprasčiausiai saldainių persivalgė. Vieno laivo kapitonas 1998-ais m. pasakė: „Jei manote, kad tai ką mačiau yra žuvis, tai ji svėrė 1300-2300 kg.“. Biblijoje rašoma apie vandenų drakonus. Izaijo 27,2: „Jis nukaus jūros slibiną“. Pensakoloje, ten kur aš gyvenu, 1962-ais m. 5 paaugliai nuėjo nardyti. Vienas jų išgyveno tą įvykį. Štai ką jis pasakojo. Jie leidosi į Pensakolos uoste nuskendusį laivą, kurio pavadinimas „Masačiusetsas“. „Mes buvome oro pajėgų gelbėjimo plauste, kuris skirtas nuskedusiam laivui ir yra už kelių kilometrų nuo kranto. Vidurnaktį mus užklupo audra ir nutempė į jūrą. Audrai nurimus atsidūrėme tirštame rūke. Tada išgirdome keistus garsus, panašius į delfino pliuškenimą. Taip pat pajutom pūvančios žuvies kvapą. Garsai artėjo plausto link, ir išgirdau stiprų švilpimą. Rūke išvydau kažką panašų į išlenktą stulpą, maždaug 3 m. aukščio. Jis kyšojo iš vandens. O ant viršaus buvo lemputės formos daiktas. Tada stulpas sulinko ir paniro. Paskui pasirodė dar kelis kartus, artėdamas plausto link. Kažkas iš rūko vėl nutraukė tylą. Aš tai galiu apibūdinti tik kaip aukštą inkštimą. Mes pradėjome panikuoti. Visi penki apsiavėme plaukmenis ir nėrėme į vandenį. Aš surikau, kad turime laikytis kartu ir plaukti į laivą. Įšokę į vandenį mes iškrikome rūke. Už savęs, vieną po kito, išgirdau klykiančius savo bendražygius. Į tą padarą geriau galėjau įsižiūrėti tik tada, kai paskutinis mano draugas dingo po vandeniu. Kaklas buvo maždaug 3,6 m. ilgio, rusvai žalios spalvos, glotni oda. Galva buvo kaip jūrų vėžlio, tik truputį pailgesnė. Akys buvo apvalios, žalios. Nežinau, kiek laiko truko, kol išgirdau riksmą. Jis truko gal pusę minutės. Tada išgirdau Vareno šauksmą: „Ei, padėk! Jis pagavo Bradą! Turim dingti iš čia!“ Jo balsą staiga nutraukė trumpas klyksmas. „Bradai, Varenai! Ei, kur jūs?“, – sušukau kiek turėjau kvapo. Laris su Eriku plaukė šalia manęs. Vareno ir Brado iš viso nesimatė. Staiga šalia Eriko iš vandens išniro tas telefono stulpą primenantis daiktas. Gerai mačiau ilgą kaklą ir dvi mažas akutes. Burna prasižiojo ir kaklas sulinko. Jis niro tiesiai ant Eriko, nusitempdamas jį į vandenį. Aš surikau ir pradėjau plaukti į laivą, viduje visas baisiai drebėdamas“. Jis nupaišė piešinėlį to, kas nužudė jo draugus. Jis pasakė, kad galų gale įsigavo į laivą ir ten praleido visą naktį. Kitą rytą nuplaukiau iki kranto, kur mane rado gelbėtojai. Čia yra Brajeno Maklerio eskizas to, kas pražudė jo draugus. Kartą skaičiau paskaitą Fort Valtone, Floridoje. Prie manęs priėjo Valeri Bil ir pasakė: „Pone Hovindai, vienas tų keturių draugų buvo mano įvaikintas sūnus“. Tą atsitikimą jūs papasakojote teisingai. Tačiau Pensakolos laikraštis po interviu su juo rašė: Čia pajūrio miestas. Žmonės renkasi maudytis... Mes nesiruošiame pasakoti, kad tavo draugus suėdė dinozauras. Parašysim, kad jie nuskendo. Taigi laikraštis parašė: „Nuskendo 4 paaugliai". Panamos mieste, Floridoje, įvyko kažkas panašaus. Liuteronų bažnyčios jaunimo vadovas pasakojo, kaip kartą su jaunimo grupe važiavo mikroautobusu. Jie išvydo kažkokį padarą, panašų į tą iš Panamos miesto uosto. Ten yra užfiksuota nemažai pranešimų, kad dinozaurai vis dar gyvi. Įmanoma, kad kažkur yra gyvų pterodaklių. Konge vietiniai gyventojai juos vadina „Kongomato“. Kenijoje jie vadinami „Batamzinga“. Kenijos olimpinėje bėgimo komandoje buvo toks Styvas Romonde. Kartą paskambinęs man papasakojo, kad kadaise vaikščiojo į vieną Luizianos mokyklą. Jis man pasakė: „Pone Hovindai, aš mačiau šiuos padarus. Jų yra mūsų kaime Kenijoje“. Jų mėgstamiausias maistas yra pūvantys žmonių kūnai. Jie išknisa kapus ir suėda kūnus. Daug kas pasakoja apie Kongomato (arba Batamzinga). Valandų valandas galėtume pasakoti apie patvirtinimus, kad dinozaurai dar gyvena. Užfiksuojama labai daug pranešimų apie gyvus pterodaklius. Man nuolat skambina žmonės ir pasakoja, kad matė gyvus pterodaklius. Žmonės juos matė Papua, Naujojoje Gvinėjoje, ir Indonezijoje, ir Venesueloje. Labai norėčiau, kad užtektų laiko papasakoti liudijimus apie matytus pterodaklius. Deivas Veitcelis nuvykęs ten, pasakojo, kad vietiniai gyventojai kalba apie kažkokį skraidantį paukštį. Jis švyti tamsoje. Gyvena Papua, Naujojoje Gvinėjoje. Štai šioje saloje. Klausite: „Ir kas iš to? Kam čia rūpi?“ Manau, kad vis dar yra gyvų dinozaurų! Ir manau, kad apie dinozaurus mums pasakojama daug melo. Visgi manau, kad jų nėra daug ir į bendrabutį grįžti yra gana saugu. Nesusižavėkite ir nepradėkite trimituoti, kad: „Mus suės dinozaurai“. Ne, taip nėra ir kelias į bendrabutį bus saugus, galiu jus patikinti. Indėnai pasakoja tokią legendą „Perkūno paukštis“. Jie pasakoja, kad matė didelį paukštį, į kurį trenkė žaibas. Jį rado po 3 dienų ir suopiai nuo jo kaulų jau buvo nulesę mėsą. Tačiau jo sparnų plotis buvo 7 metrai, o viršugalvyje buvo atsikišęs kaulas. Indėnų maldos lazdos viršus iki šios dienos puošiamas pterodaklio galva. Henris Fordas ant mašinos uždėjo erelį ir ją pavadino „Perkūno paukščiu“, O turėjo būti pterodaklis. Susimovei, Henri. Prancūzų tyrinėtojai Žakas Marketas ir Žoliet apsistojo ten, kur dabar yra Saint Liuisas. Jie pasakojo, kad ant uolos Altone, Ilinojuje, pamatė bjauraus paukščio piešinį. Indėnai sakė, kad ten pavaizduotas paukštis Piasa. Prieš daug metų jį užmušė vienas didis vadas. Daugelį metų jie ten paišė tą piešinį, kol galiausiai pritaisė maketą. Čia aš, kad būtų galima įvertint dydį. Vėliau tą maketą nuėmė – bijojo, kad nenukristų. Atrodo, kad jie tą Piasa maketą vėl pritaisė. Nuvykę į Altoną, Ilinojuje, pamatytumėte žodį Piasa: „Piasa Karalienės Dienoraštis“ (Diary Queen - kavinių tinklas) ir pan. Ten jis gana įžymus, kas tas Piasa paukštis bebuvo. Žmonės manęs klausia: „Broli Hovindai, kodėl jūs tiek kalbate apie dinozaurus?“ Ogi todėl, kad šėtonas juos naudoja savo evangelijai. Laikas krikščionims imtis gynybos. Krikščionys nesupranta, kur visgi dinozaurai dera. Jie yra nuostabus įrankis pasakoti Evangeliją. Kai kalbate apie dinozaurus, vaikai jus tiesiog aplimpa. „Jis yra Dievo kelių pradžia“, todėl visa šlovė tenka Dievui. Biblijoje rašoma ir apie Levitaną. Tai visiškai kitas pasakojimas ir apie tai pakalbėsim kitą kartą. Taigi Dievas viską sukūrė per 6 dienas. Dinozaurai gyveno su žmonėmis, žmonės juos išžudė. Galbūt keletas gyvų dar yra likę, tačiau krikščionims šis rūpestis turi nukristi. Ir juos reikia išnaudoti Dievo šlovei. Kitoje dalyje šia tema pakalbėsime plačiau. (Paskutinis seminaras 3b) START of Seminar 3c - Dr. Kent Hovind - www.drdino.com - Lietuvių k. (Part C, Lithuanian) --Pokalbiai su žmonėmis, kurie tvirtina matę gyvus dinozaurus.—Sveiki, čia Kentas Hovindas. Su Sendy Mansi sėdžiu „Antikvariate“ Vinčesteryje, Naujajame Hempšire. Sendi, malonu vėl susitikti. Mes buvome susitikę 1992-aisiais. Sendi yra mačiusi Kramtuką. Jos nuotrauka yra ant Džozefo V. Zarzynskio knygos viršelio. Gal papasakotumėte mums, kada ir kur tai buvo ir ką nors apie patį įvykį. Buvau prie Čempleino ežero, Vermonto pusėje. Buvau su savo sužadėtiniu (dabar jau vyras) ir vaikais. Mes tyrinėjome ežerą. Mes esame užaugę tose apylinkėse ir tik šiaip žvalgėmės po ežerą. Sėdėjome ir mėgavomės ramybe ir tyla. Mano vyras nuėjo į mašiną atsinešti fotoaparato. Tuo metu, kai jis nuėjo, ežero vanduo sujudėjo. Pamaniau, kad tai koks žuvų būrys ar naras, ar dar kas nors. Ir staiga iš vandens išniro galva ir kaklas. Galva išsitiesė, išniro kaklas ir nugara. Pamačiau, kad tai ne žuvis. Kiek žinau, kažkas jums sakė, kad jie mano, jog tai buvo antis. Na, galbūt ir antis, kuri svėrė 1 toną! Kai jūs buvote bažnyčioje, atėjote paklausyti mano paskaitos, kurią skaičiau Dubline, Naujajame Hempšire. Ant mano stalo buvo visų dinozaurų atvaizdai ir jūs nedelsdama e tą, kurį matėte ežere. Tačiau sakėte, kad jis atrodė kiek kitaip. Taip, kiek mačiau, to padaro kaklas nebuvo toks ilgas. Galva tokios pačios formos kaip ir arklio, o kaklas ne toks ilgas. Yra rasta trijų skirtingų atmainų plaukiojančių dinozaurų kaulų. Čia, su didžiuliu kaklu, yra kronozauras. Jūs laikote plezozaurą. Dar yra elasmozauras, jo kaklas trumpesnis ir galva kūno atžvilgiu yra paslinkta,... e vienoje linijoje su kūnu. Gali būti ir kitokių, neatrastų. Paimkime jį, kad matytųsi. Manau štai šis, tačiau trumpesniu kaklu, arba jo kaklas ne visas buvo išniręs virš vandens. Taigi tai įvyko 1977-aisiais. Kiek žmonių, kurie jį matė, jūs dar pažįstate? Kalbėjau su 6 nesusijusiais žmonėmis. Jie tikino jį matę. Ir visų pasakojimai labai labai panašūs. Taigi visi juk negalime būti pamišę. Be to, juk mes negalime pasakoti to, ko nesam matę, o šie pasakojimai labai labai panašūs. Galvos forma, kaklas ir įstabus padaro dydis. Ir kiek laiko jį stebėjote? Nuo to laiko, kai sujudėjo vanduo, ir iki kol jis vėl paniro galbūt kokias 8 minutes. Aštuonias - dešimt minučių. Gerai. Su jumis kalbėjomės prieš metus. Tada pasakojote, kad išniręs jis dairėsi į visas puses. Kai jis išniro, buvo atsisukęs į šitą pusę, na manęs link. Tada išniro ... apsidairė ir kai aš jį nupaveikslavau, jis tapo neramus. Pradėjo labiau judėti ir dairytis sukiodamas galvą. Ir kai aš nupaveikslavau, jis nusisuko ir paniro. Štai taip paniro ir panėrė savo galvą po vandeniu. Kai jis jau buvo po vandeniu, išgirdau besiartinančią valtį. Ją tik girdėjau, net nemačiau jos, tik girdėjau, kad atplaukia. Kad atplaukia valtis, tas padaras žinojo daug anksčiau negu išgirdo mano ausys. Daug žmonių man pasakojo apie tokius gyvius Afrikoje. Dinozaurai Afrikoje. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad jų klausa labai jautri. Kai jie išgirsta, kad kas nors artinasi, slepiasi po vandeniu. Ten gyvena mano draugai, jie yra misionieriai. Jie sako, kad ten, pelkėje, gyvena dinozaurai. Be jokių abejonių! Aš tuo tikras. Dievas juos sukūrė, Jis daug jų sukūrė. Tai yra kūrinijos dalis. Jie neatsirado iš ungurio. Juos sukūrė Dievas, daug sukūrė. Jūsų nuotrauka yra ne tik ant Džozefo knygos viršelio, dar yra daugelyje kitų vietų. Ji 1981-ų metų liepą buvo „Times“ žurnale. Jūs dalyvavote televizijos laidoje „Neatskleisti stebuklai“. Ją rodė 3 kartus. Pirmą kartą pernai rugsėjį, 1992-aisiais. Ir čia visai neseniai, prieš savaitę ar dvi dar kartą. Taigi jūs dabar TV žvaigždė! Ne. Yra tokių žmonių, kurie tvirtina, kad evoliucija yra įrodytas faktas, o dinozaurai gyveno prieš milijonus metų. Kaip jūs žinote, aš galvoju visiškai priešingai. Aš 15 metų dėsčiau gamtos pažinimą. Mano tvirtu įsitikinimu, yra dar keletas likusių gyvų dinozaurų, o pasauliui ne milijonai metų. Ar tai, ką matėte, yra kažkokios rūšies dinozauras, gyvenantis vandeny? Aš mačiau dinozaurą. Manote matėte dinozaurą? Aš žinau, kad mačiau. Aš žinau, kad mačiau dinozaurą. Žinote? Gerai. Aš mačiau dinozaurą. Kai kuriems žmonėms kyla toks klausimas: kodėl jūs jį paveikslavote tik vieną kartą? Nenorėjau nieko praleisti. Nes jį stebėjote? Aš jį susikaupusi stebėjau. Atsinešiau fotoaparatą. Nupaveikslavau jį kartą ir fotoaparatą padėjau. Nenorėjau nieko praleisti. Man atėmė žadą. Taip. Nuo to vaizdo net žadą praradau ir net nežinau, kodėl paveikslavau tik kartą. Elgiausi instinktyviai; fotoaparatą man padavė vyras. Pats jis nuėjo fotoaparato, kad galėtų nufotografuoti vaikus. Čia viskas vyko prieš pasirodant tam gyviui. Jis net nežinojo, kas čia vyksta, kol vaikščiojo. Jis man padavė fotoaparatą, kad galėtų padėti užlipti ant kranto. Aš visa drebėjau, atsiklaupiau ir paėmiau fotoaparatą. Nupaveikslavau kartą ir fotoaparatą padėjau. ...Tiesiog alpau. Galima buvo ir 20 kartų fotografuoti, be abejo, tačiau norėjau jį stebėti. Aš bandžiau protu suvokti, kas vyksta ... Galvojau, kas gi čia? Yra tokia riba, kai negali patikėti tuo, ką matai. Paprasčiausiai stovi apstulbęs. Gerai, puiku. Dar kas nors? Ar yra koks klausimas, kurį jums pastoviai užduoda? Daugelis jus klausinėjusių žmonių tiki evoliucija. Taip? Kaip jaučiatės tokioje atmosferoje? Nepatinka. Aš sutinku su jums 100%. Dėkoju, kad leidžiate naudoti savo nuotrauką. Ją panaudojau vienam savo plakatui. Nuostabu. Turiu keletą nuotraukų, kurias gavau iš skirtingų žmonių. Mano tikslas, kad žmonių tikėjimas Biblija sustiprėtų. Biblija yra Dievo žodis. Štai čia yra Sendi nuotrauka. Jūs buvote ne vienoje laidoje, žurnaluose ir panašiose vietose. Kiek laiko jūs gyvenate čia, Vinčesteryje? Dvidešimt metų. Dvidešimt metų. Taigi, ko gero, neturėjote tokio tikslo nufotografavusi tą padarą tapti garsenybe? Ne, aš tos nuotraukos nenorėjau niekam rodyti, 2 metus laikiau ją paslaptyje. Tada ją perdaviau mokslo pasauliui. Nuotrauką paviešinti mane privertė nuolat skambindama žiniasklaida. Jie atkakliai reikalavo, sakydami, kad jei mačiau tą gyvį, tai turiu parodyti nuotrauką. Todėl tą nuotrauką turėjau užregistruoti autorinių teisių biure, kad galėčiau ją bent kiek kontroliuoti ir apsaugoti. Dabar jos panaudojimui reikia mano sutikimo. Tai buvo teisingas sprendimas. Žmonės manęs klausia: „Jei tų gyvių yra tiek daug, tai kodėl nėra daugiau nuotraukų?“ Aš tada jų paklausiu, ar yra kada matę automobilio avariją. Jie atsako, kad taip. Aš sakau: „Tai duokit man nuotrauką kokio įvykio, kai jis įvyksta“. Tokios nuotraukos, kaip vyksta įvykis, nerasite, nors įvyksta tūkstančiai avarijų. Įvykio eiga nesustoja, jis vyksta kelias sekundes ir net nepagalvoji, kad reikėtų jį užfiksuoti, kol suvoki, kad jau per vėlu. Galbūt jūs mane galite vis informuoti... ir atsiųsti man informaciją, kai žmonės su jumis susisiekia, ateina ir praneša, kad matė tą tokį padarą. Taip. Norėčiau tokius duomenis surašyti. Prašyčiau atsiųsti man sąrašą. Neabejotinai. (Dr. Hovindas tęsia pokalbį su Sendy Mansi). Štai čia tas padaras ant sienos. Papasakokite apie tą pagyvenusį vyriškį, kuris kartą atėjęs pamatė šį vaizdą. Aš stovėjau štai čia, prie prekystalio. Atėjo pagyvenęs vyriškis. Jis pažiūrėjo į šią nuotrauką, įdėmiai įsižiūrėjo ir paklausė, kur tai įvyko. Pasakiau, kad šį padarą mačiau Čempleino ežere. Tada jis pradėjo pasakoti, ko anksčiau niekam nebuvo sakęs, o jam jau buvo per aštuoniasdešimt. Jis sakė kad jam yra aštuoniasdešimt devyneri ar septyneri. Jis pasakojo kad kadaise, kai dar buvo jaunas, nuvyko su savo seneliu pažvejoti Čempleino ežere. Viskas vyko prie Bulivaga Bei, tose apylinkėse. Jis ten užaugo? Taip, prie ežero. Jis su seneliu žvejojo, kai staiga iš vandens išniro tas padaras. Senelis pasakė, kad čia yra Čempleino pabaisa, Kramtukas, ir kad niekam nieko nepasakočiau, nes žmonės tik pasijuoks ir juos pavadins pamišusiais. Visą tą laiką jis niekam nieko nepasakojo. Aš buvau pirmoji. Jis man pasakojo: „Mes su seneliu nebuvome nevisapročiai, mes matėme gyvą, kvėpuojantį dinozaurą“. Aš buvau palaiminta. Taip. Yra kitų liudijimų. Iš tikrųjų. Kiti žmonės jį matė ir jums apie tai pasakojo...? Taip. Aš labai dėkinga už tai, nes taip žinau, kad aš nesu pamišusi. Aš to nesuklastojau. Viską pati mačiau ir jie taip pat matė. Mes visi tai matėme ir galbūt vieną dieną atsiskleis ežero paslaptis; neužmuškime jo. Nežudykime jo. Labai jums ačiū, matome pas jus susirinko klientų, turime jus paleisti pas juos. (Šį vaizdą nufilmavo Ly Smit. Filmuotas Čempleino ežeras iš Niujorko pusės). ... pauzė ... Čia ryklys! Ant jo kažkas balto! Išnyra, išnyra iš vandens. Ei, vėl panyra. Jis seka savo taku. Paniro štai ten, tėti. Parodyk žiūronus. Oho? Parodyk žiūronus. Čia ryklys? Ne, čia ne ryklys. Kažkas išniro štai ten. Mačiau, tėti. Taip, ir paniro. Manau, ką tik matėme Kramtuką (Čemp). Kas tas Kramtukas? Čempleino ežero pabaisa. Tačiau, Kleitonai jis nuplaukė. Nereikėjo taip ilgai žiūrėti pro žiūronus, geriau būčiau susiradęs fotoaparatą. Ko gero, jis paniro toje pačioje vietoje. Išniro štai ten. Jis praplaukė pro tą plūdurą, kai priplaukė tas laivelis. Aš žinau. Žiūrėjau į jį pro žiūronus. Manau, kad tai kažkoks rąstas. Jis praplaukė nuo to plūduro per visą plotį ir paniro štai ten. (Baigiasi Ly Smit vaizdo medžiaga, prasideda mokslinė dalis.) Čia yra milžiniškas kalmaras, priklausantis Architeythis Dux šeimai. Rastas ant kranto netoli Brainerd Konur salos, Bon Vista bei Niufaudlende. Čia nesubrendusi patelė. Čia yra maža patelė, tačiau priklauso milžiniškų kalmarų šeimai. Manau, kad milžiniški kalmarai užauga iki maždaug 46 m. ilgio. Jis čia yra 6 m., tai užaugęs būna 8 kartus didesnis. Tai jau didelis kalmaras. (Skirtingi įvykių liudytojų pasakojimai apie jūrų pabaisas) 1976-aisiais, už 50 km. nuo Driežo iškyšulio, Kornvalyje, 2 žvejai, Džordžas Venikanas ir Džonas Koksas, pamatė jūrų pabaisą. Ji išniro už 50, 45-50 km. Aš vėl tai pamačiau. Nuplaukiau pasižiūrėti. Priplaukę pamatėme, kad tai ne apvirtęs laivas. Ten buvo kažkas tokio, ką kiti anksčiau buvo matę ir pasakoję. Tamsus gyvis su gumbais ant nugaros. Jis buvo 4-5 m. ilgio. Virš vandens išniręs apie 1 metrą. Buvo rami diena. Tą dieną vanduo buvo visiškai ramus. Mes priplaukėme arčiau, plaukiau atbulas. Gyvis pradėjo kilti iš vandens. Jis buvo vos už 1 m. nuo valties galo. Jo galva kyšojo iš vandens. Pamaniau, kad tokio gyvio niekada nebuvau matęs per visus 40 metų, praleistų jūroje. Tada jis ramiai paniro ir dingo. Po to kalbėdami apie jį mes galėjome jį apibūdinti tik kaip priešistorinį gyvį. Mes rengiame atvirą laidą... Teresa, kaip jaučiatės? Ačiū, puikiai. Šiandien kalbėsime apie Ogopogo. Daugelis ten gyvenančių jį yra matę. Daugelį metų pasakojamos legendos, o mes pakalbėsime su keletu ekspertų. Štai ateina Arlene Gul. Arlena parašė knygą apie Ogopogo. Taip. Dabar jungiame telefono liniją. Antroji linija, labas rytas. Sveiki, čia ponas Palridžas. Taip, sakykite. Norėjote sužinoti apie Ogopogo. Taip. Gerai; aš dirbau taksistu ir vežiau vieną keleivį į ligoninę. Važiavau Aboto gatve ir nuvažiavau maždaug iki čia. Buvau atsisukęs į ežerą. Apstulbau. Pamačiau kaip tas gyvis išniro iš vandens. Jo galva buvo panaši į arklio, su kažkokiais gumbais kaip ragai. Jis buvo milžiniškas. Stovėjo štai ten, Dieve – tiesiog kaip didžiulis drakonas. Prie manęs priartėjo kitas kolega iš užpakalio ir paklausė, į ką ten žiūriu. Atsakiau: „Štai ten Ogopogo“. „Kur, kur?“ - klausė jis. „Štai ten“ - sakau. Mano mašinos durelės buvo atidarytos. Pradėjau lipti iš mašinos, o jis nuslydo atgal į vandenį. Jis sako: „Gy, žiūrėk kokios ten bangos“. Ten kilo didelės bangos ir ritosi valčių prieplaukos link. Tada bangos nurimo. Likau apstulbęs. Įsėdau į mašiną. Nuvažiavau į Vilov Inn ir papasakojau ten buvusiems žmonėms. Jie kaip tik valgė pusryčius. Pasakiau: „Aš ką tik mačiau Ogopogo!“ Jie sako „Ko tu čia prisigėrei?“ Ketvirtoji linija, prašom. Sveiki, Džonai. Kaip laikotės? Neblogai. Gerai. Ar pasakysit savo vardą? Ne, nesakysiu. Gerai. Aš prieš ketverius metus mačiau Klarseno Ogopogo. Savo vardo į eterį nesakysit? Ne, nesakysiu. Kai kuriems žmonėms sakėt. Na taip. Bijote, kad jus palaikys kvaištelėjusiu? Neseniai sulaukiau keleto keistų telefono skambučių. Aš jų sulaukiu kasdien; už tai man moka. Na man už tai nemoka ir daugiau nenoriu sulaukti, ačiū. Mes rengėme iškylą paplūdimyje. Mano dukra suposi sūpuoklėmis kai po prieplauka pamačiau tą padarą. Aš atsisukau ir pamatęs jį supratau, kad tai legendinis Ogopogo. Sustingau iš baimės. Aš pagriebiau kūdikį ir nubėgau į paplūdimį. Ir kiek prisimenu rėkiau nenustodamas: „Ten jis!“ Ji garsiai rėkė. Aš tuo negalėjau patikėti; jos veidas buvo išraudęs. Padaras gaudė žuvis ar kažką ten veikė. Ten jis buvo kurį laiką, o po to išsitiesė ... ir praplaukė pro tuos polius. Kai plaukė, matėsi trys išsikišę kupros. Jos buvo nuo vienos polių pusės iki kitos, svyruojančios 3 kupros. Jis plaukė palei visą paplūdimį iki to lanko. O tada pasisuko ir nuplaukė skersai ežero. Gerai, dabar atsitraukiam nuo telefono skambučių. Mes jus supažindinsime su kai kuo, kas labai gerai žinomas Okanagano slėnyje. Arlene Gal. Ji parašė knygą apie Ogopogo. Labas rytas, Arlene. Labas rytas, Džonai. Labas rytas, Teresa. Labas rytas. Kiek liudijimų apie matytus padarus jūs užfiksavote? Tiesiogine prasme šimtus. Kada datuojamas pirmasis liudijimas? Pats pirmasis liudijimas yra 1852-ųjų metų. Pirmasis užrašytas liudijimas apie matytą padarą buvo 1852-ieji metai, o dabar yra 1980-ieji. Ar mes turime suprasti, kad yra ne vienas Ogopogo? Neabejotinai rodos, kad yra ne vienas. 1968-aisiais jis yra nufilmuotas. Sunku tuo netikėti, kai jį matai tiesiai prieš save. Prašom papasakoti, kas ten nufilmuota. Foldeno filmas buvo nufilmuotas 1968-aisiais. Nufilmavo ponas, vardu Artas Foldenas. Jis važiavo namo iš Čeiso. Priartėjęs prie rausvo ploto ežere jis pamatė kažkokį daiktą. Jis pasakė žmonai: „žiūrėk, ten Ogopogo!“ Ji tik nusijuokė iš jo. Jis išsitraukė kamerą ir pradėjo filmuoti gyvūną. Filmuotoje medžiagoje matome kažkokį gyvą padarą, plaukiantį vandeniu. Jis tai išneria tai panyra skirtingu greičiu ir laiku. Dar matome, kad padaras pradeda judėti dideliu greičiu ir sukelia dideles bangas. Čia ta juostos vieta, kur matosi tas gyvis, man ji labiausiai patinka... plaukia greitai, stumdamas vandenį, dėl savo dydžio keldamas didelį bangavimą. Tai tik mano spėjimas. Ar buvo kokių liudijimų apie matytą padarą paskutiniuoju laiku? Šiais metais fiksavome vidutiniškai 7-8 liudijimus. Vienas iš jų yra pats geriausias įvykis. Kodėl? Jis Riegerių šeimos. Buvo nuostabi diena, vanduo lygus kaip stiklas. Pažiūrėjau į ežerą ir pamačiau didelę bangą, artėjančią manęs link. Tuo metu į ją didelio dėmesio nekreipiau, tačiau ji artėjo. Tada pagalvojau, o iš kur galėtų kilti banga, jei nėra nei vėjo, nei ko kito. Pašaukiau savo sūnų, kad jis ateitų ir pasižiūrėtų. Pažiūrėk, ar atspėsi, kas čia iš ežero artinasi mūsų link. Jis pažiūrėjo ir atsakė: „Gy, nežinau“. Tada pasišaukėm mano vaikaitį. Jis sušuko: „Seneli, tai gi Ogopogo!“ Jis būtų į mus atsitrenkęs, tačiau savo valtį patraukėme kranto link. Mes jį sekėme palei krantą, maždaug 15-20 minučių. Sakyčiau, kad ta pabaisa buvo kokių 4-5 metrų ilgio, o virš vandens matėsi koks metras. Prie priekinių pečių buvo kažkokia kupra ir dar viena kupra buvo gale, prie uodegos. Sakyčiau, kad uodega buvo maždaug 9-12 m. arba net ilgesnė - nebuvo įmanoma įžiūrėti jos galo. Tačiau jos uodega buvo labai ilga. Taip pat ji buvo su 4 kojomis. Sakyčiau, kad ta pabaisa svėrė maždaug kokias 30 tonų. O jos galva priekyje judėjo iš vienos pusės į kitą. Atrodė, kad ji ieško žuvų ar maitinasi, ar darė kažką panašaus. Ji drumstė didžiulį kiekį vandens. Jei jos nebūčiau matęs, niekada tuo nepatikėčiau. Tiesą sakant, man visai nesvarbu, ar manimi kas nors tiki, ar ne. Aš mačiau tą gyvį ir žinau, kad jis čia yra. Žinau, kad tai įspūdingo dydžio gyvis. Tai buvo kažkokia „žuvis pabaisa“, kitaip apibūdinti nerandu žodžių. Ji buvo apie 9-11 m ilgio. Jos galva buvo išsikišusi virš vandens ir galima buvo matyti, kaip banguoja uodega. O jai plaukiant iš paskos kilo bangos. Aš padariau 2 jos nuotraukas. Sakote, kad ji buvo bendrais bruožais panaši į tai? Kuo skyrėsi? Panaši į šitą, tačiau aš nemačiau pelekų šonuose. Gerai. Nes aš mačiau kažkokią žuvį ar kažką, bet dalies jos negalėjau gerai apžiūrėti. Buvo galima matyti tik galvą, kaklą ir viršutinę kūno dalį. Aš esu Kentas Hovindas iš Pensakolos, Floridos. Esu Kanadoje, 100 Huntley gatvės programoje. Prieš keletą metų, manau 1940-iais, kai čia dalyvavau, aš atsivežiau dr. Rojaus Makelio knygą „Gyvas dinozauras“. Aš esu su Kal, kuris sėdi šalia manęs. Jis pasakojo: „Kai buvau Afrikoje, mačiau kažką tokio kaip dinozauras“. Aš atverčiau 256 Rojaus Makelio knygos puslapį ir jūs pasakėte: „Ei, aš tokį mačiau!“ Ar nepapasakotumėte truputį, ką tokio jūs matėte ir kur dabar dirbate? Ir jei klausytojams su jumis pavyktų susisiekti ir užduoti klausimų, papasakokite, kaip jis atrodė. Tai buvo vienas labiausiai mane sukrėtusių įvykių. Viskas įvyko 1963-aisiais. Važiavau vienas senais Kenijos keliais į Nairobį pasiimti mašinos. Aš vežiau tokį seną Ševroletą, kuris tiems keliams buvo veikiausiai per didelis. Dėl duobių kelyje važiavau gana lėtai. Ten buvo kalvota vieta netoli Muhoroni vietovės. Čia viskas buvo Rifto slėnyje, tačiau kalvotoje slėnio vietovėje. Mums kylant į kalno viršūnę, tiesa, su manimi važiavo ir žmona, staiga pamatėme padarą, kuris gulėjo ant kelio. Jis buvo 2-l metro ilgio. Iš pradžių maniau, kad tai krokodilas. Tada pagalvojau kad ne, tai negali būti krokodilas. Tai sausoji šalies dalis. Aš žiūrėjau į tą padarą, ir mes pristabdėme. Tiesą sakant, sustojau ir žiūrėjome į tą padarą kokias 10 minučių. Žiūrint į jį man kilo galvoje žodis „priešistorinis“. Pasakiau, kad jis negali būti tikras. Esu matęs tokių padarų paveikslėlių, bet būtent tokio padaro – ne. Nesvarbu, nuo pat uodegos iki jo galvos buvo kelios keteros. Ketera iš trikampių, taisyklingų trikampių nuo galvos iki pat uodegos. Jis atsipalaidavęs gulėjo ant kelio. Atrodė, kad jis šildosi saulėje. Aš jį stebėjau gal dešimt minučių. Ir nors nusišauk – neturėjau tą dieną pasiėmęs fotoaparato. Būtų nuostabu, jei būčiau turėjęs fotoaparatą. Niekada nieko panašaus nebuvau matęs ir po to daugiau nemačiau. Klausinėjau kitų žmonių, buvau nuėjęs į gamtos istorijos muziejų. Paklausiau, ar jie Kenijoje matę ką nors tokio, ką aš mačiau. Jie atsakė, kad šiais laikais tokių padarų gyvų nėra. Aš pasakiau, kad tokį mačiau. Kurį laiką gana stipriai su jais pasiginčijau. Jie nutarė, kad tai buvo mano vaizduotės vaisius. Bet jį mačiau tiek aš, tiek ir mano žmona. Keletą metų klausinėjome ekspertų, ar jie žino, ar kas nors yra matęs ką panašaus. Niekas nieko nebuvo matęs, o ir aš niekada daugiau nemačiau. Bet aš mačiau, kaip jis gulėjo šalikelėje. Po kokių 10 minučių jis atsistojo, tačiau nebuvo toks jau aukštas, kaip čia pavaizduota. Jis nuėjo į labai sausą šalies vietovę, į krūmingą vietovę. Jis nuėjo, o mes su Marion žiūrėdami vienas į kitą spėliodami, kas čia toks buvo. Kokios jis buvo spalvos? Jis buvo pilkas, toks kaip dulkėtas. Ar matėte akis? Taip, jis mirksėjo. Tiesą sakant, jis atsisuko, pažiūrėjo į mus, rodės, kad mūsų nebijo. Ar galite iš lęšiukų pasakyti, ar jie buvo platūs, ar apvalūs? Na, aš nebuvau taip arti, kad įžiūrėčiau. O ar snukio forma buvo tokia kaip kokio krokodilo? Sakyčiau labiau panaši į krokodilo nei į begemoto, snukis buvo ilgas. Kai kurie afrikiečiai, kurių klausinėjau, sakė, kad tai buvo varanas. Pasakiau, kad neįmanoma. Aš matęs daug varanų. Niekada nemačiau 3 metrų ilgio varano, nei vieno tokio ilgo koks buvo šis. Esu netyčia užmušęs pora varanų, kai jie iššoko prieš mašiną. Jų oda glotni, jokios keteros ant kupros. Aš atpažįstu varaną. Ten buvo ne varanas, ant jo nugaros buvo ketera. Ar galite pasakyti, ar to gyvio oda buvo glotni ar žvynuota? Na ji buvo gruoblėta, kaip kokio aligatoriaus. Taip, gerai. Šiaip manau, kad jis buvo nežvynuotas. Nesu tikras. Na gerai. Tai įvyko prieš daugelį metų. Suprantu. Jau daugelį metų kartoju, kad vis dar yra keletas gyvų dinozaurų. Ir pirma mintis jums atėjusi į galvą buvo ta, kad čia kažkoks priešistorinis gyvis, taip? Na, tai buvo sąlygota viso išsimokslinimo, kokį turėjau iki tol. Gerai. Jie nebeegzistuoja. Kad ir kas tai būtų, tai ne dinozauras. Tokia mintis pirmiausiai kyla daugumai žmonių. Nusprendžiau, kad tai kažkoks driežas, nes yra įvairiausio dydžio driežų, nuo gekonų iki varanų. Jūs dirbate 100 Huntley gatvėje. Koks jūsų tel. numeris, kad žmonės galėtų jums paskambinti, jei norės pakalbėti su ponu Kal Bambay? Mano tel. numeris su vietos kodu yra 1-905-335-7100, ir 3206. Taigi paskambinkite jam patys jei netikite. Aš tokį mačiau. Kai pamačiau šį paveikslėlį, iškart pamaniau, kad tokį gyvį jau mačiau. Paprašykime, kad priartintų šį paveikslėlį, jei galima. Ir tuo pabaigsim. Jei turite klausimų, mums būtų malonu atsakyti. Paskambinkite mums, jeigu norite daugiau sužinoti apie dinozaurus. Prašome teiraukitės, mes mielai jums išsiųsime įrašų apie sukūrimą, evoliuciją ir dinozaurus. Taigi jūs tokį matėte tada, 1962-aisiais? Čia pats panašiausias, kokį esu matęs, į tą, kurį aš mačiau. Gerai, labai ačiū jums, broli. Ačiū už jūsų laiką. Telaimina jus Dievas. Prašom, ačiū jums. Tikimės, jums patiko šie seminarai apie sukūrimą, evoliuciją ir dinozaurus. Žymiai svarbiau, nei žinoti viską apie faktus ir mokslą, yra žinoti tiesą apie tai, ar jūs pateksite į dangų, ar ne. Jie jūs niekada netikėjote Kristumi kaip savo gelbėtoju, leiskite jums papasakoti, ko reikia, kad patektumėte į dangų. Biblija sako, kad mes visi esame nusidėję. Visi sulaužėme Dievo įstatymus, nepaklusome Kūrėjui. Esame padarę piktadarysčių. Esame nusidėjėliai. Vieni yra blogesni už kitus, bent jau žmonių akyse, tačiau visi esame sulaužę Dievo įstatymus. Biblija sako, kad dėl to reikia atgailauti. Žodis „atgailauti“ reiškia „suktis“. Tiesą pasakius, jis turi 2 reikšmes: nusisukti nuo nuodėmės ir suktis į Dievą. Dievas tikisi pokyčio jūsų požiūryje, kai nusprendžiate: „Viešpatie, daugiau nenoriu blogai elgtis“. Atsiprašau, kad įžeidžiau tave. Norėčiau elgtis tinkamai. Tada nusisukate nuo nuodėmės, sukatės į Dievą ir sakote: „Dieve, ar atleisi man. Ar išgelbėsi mane?“ Biblijoje, Laiško romiečiams 3-iame skyriuje, 23-ioje eilutėje sakoma: „Nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo garbės“. Jums reikia pripažinti, kad esate nusidėjėlis. Antra, Biblijoje, Laiške romiečiams 6-o skyriaus 23-ioje eilutėje sakoma: „Atpildas už nuodėmę – mirtis“. Už savo nuodėmę esame nusipelnę mirties ir pragaro. Tačiau Jėzus mirė už mus. Jis myli jus. Jis nori, kad jūs patektumėte į dangų. Ir kiekvienam, kas prašys Jo išgelbėjimo, duodamo neatlygintinai, Dievas duos amžino gyvenimo dovaną. Taip sakoma Romiečiams 6,23. Tai neatlygintina dovana. Laiške romiečiams 10-o skyriaus 13-oje eilutėje sakoma: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo bus išgelbėtas“. Jei kreipsitės į Viešpatį ir sakysite: „Dieve, esu nusidėjėlis. Prašau, atleisk man“. Paprašykite jo. Jis duos jums amžino gyvenimo dovaną nemokamai. Ar nenorėtumėte pasimelsti dabar, kartu su manimi ir priimti Kristų kaip savo gelbėtoją? Nereikia jokių stebuklingų žodžių. Dievas mato jūsų širdį. Tačiau jei tą sakysite ir tuo tikėsite, Dievas jums atleis. Sakykite: „Brangus Viešpatie Jėzau, žinau, kad esu nusidėjėlis“. Aš sulaužiau tavo įstatymus. Atleisk man. Prašau, kad tavo kraujas būtų užskaitytas ir man. Atleisk mano nuodėmes ir priimk mane į dangų. Jėzaus vardu, amen“. Biblijoje sakoma, kad jei šaukiatės Viešpaties vardo būsite išgelbėtas. Jei prašėte Viešpaties, kad jus išgelbėtų, jis pažadėjo, kad tai padarys. Dabar jums reikia augti. Skaitykite Bibliją, melskitės, prisijunkite prie tinkamos, Biblija tikinčios bažnyčios ir aukite, kad taptumėte geras krikščionis. Ačiū jums. Prašome skambinkite ar rašykite jei reikės pagalbos. Būtų malonu jei galėtumėme padėti. Jūs tuoj girdėsite garso įrašą: veikiausiai čia yra kažkokio padaro riaumojimas Kongo pelkėje. Vietiniai šį padarą vadina Mokele-Mbembe. Jis gali būti vienas iš nedaugelio likusių gyvų dinozaurų. Čia girdisi kažkoks garsus pliaukšėjimas po kiekvieno maurojimo. Kažkas spėliojo, kad čia gali būti kažkoks gekonas. Jis mauroja ir pliaukši oda, esančia po jo gerkle. Oda pliaukši į gerklę ir girdisi pliaukšėjimas. Čia yra geriausias įrašas iš visų, kuriuos turime, taigi jei girdėjote kažką daugiau, praneškite man. Tikiuosi jums patiks. MAUROJIMAS!! Jei norite daugiau informacijos ir kitos medžiagos, kurią siūlo sukūrimo mokslo evangelizacija, rašykite mums. Creation Science Evangelism, P.O. Box 37338, Pensacola, FL. 32526 USA Skambinkite mums Nr. 1-850-479-3466. Arba apsilankykite: www.drdino.com - [Ed.13.5]